Pakalbėkime apie imunitetą. Imuninė sistema yra viena iš nuostabiausių ir kompleksinių organizmo sistemų. Šiuolaikinė farmacija gali pasiūlyti begales įvairiausių preparatų ir vaistų, efektyviai žudančių ligų sukėlėjus – tai antibiotikai, antivirusiniai vaistai, chemoterapija. Bet vis dažniau ir dažniau mokslininkai ir tyrėjai atkreipia dėmesį į mūsų organizmo vidų ir pradeda ieškoti, kaip būtų galima tiesiog sustiprinti nuosavą imunitetą. Kai tik mes suvokiame, kad imuninė sistema sugeba per minutę pagaminti milijoną specifinių „tinkamų rūbų“ (vadinamų antikūnais) ir nukenksminti milijardą skirtingų įsiveržėlių (vadinamų antigenais), imuniteto stiprinimo strategija atrodo labai efektyvi (Patrick Holford, 2004).
Mokslininkai šiai dienai ypatingai akcentuoja du procesus, kurie silpnina organizmo gynybines funkcijas. Tai oksidacija ir uždegimas. Deguonis gali būti mūsų draugas, bet gali būti ir mūsų priešas, nes oksidacijos procesai organizme vyksta pastoviai. Paprasčiausias oksidacijos pavyzdys būtų perpjauto obuolio rudavimas. Analogiškai taip vyksta ir mūsų organizme – rūdėjimas iš vidaus. Uždegimas yra gynybinė kūno reakcija į žalingus veiksnius. Pats uždegimas nėra itin sudėtingas reiškinys – tiesiog kūnas natūraliai ginasi nuo nekviestų įsibrovėlių: bakterijų, toksinų ar virusų. Tačiau šie procesai vyksta kiekvieną dieną mūsų organizme dėl aplinkos, mitybos, gyvensenos, judėjimo ar nejudėjimo. Ir jeigu organizmas negauna pakankamai antioksidantų, vitaminų ir mineralų su maistu, jam darosi sunku susidoroti su šiais dviem nuolatiniais procesais. Nuolat imuninei sistemai esant kovos parengtyje, ji pradeda silpti, o mūsų organizmas – sirgti.
Dabartinėje pandemijos situacijoje yra labai svarbu, kad mūsų imuninė sistema dirbtų efektyviai ir padėtų organizmui neutralizuoti bet kokius į organizmą patekusius virusus ir kitus ligų sukėlėjus. Todėl labai svarbi yra optimali mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Pagal PSO rekomendacijas žmogus per dieną turėtų suvalgyti nuo šešių iki devynių porcijų sveikų grūdų, bent 500 g įvairių uogų, vaisių ir daržovių bei tris kartus per savaitę valgyti riebios žuvies, nes žmogaus imuninės sistemos jėga absoliučiai priklauso nuo optimalaus vitaminų ir mineralų kiekio (P. Holford, 2004). Pagrindiniai iš jų yra:
- vitaminai A, B1, B2, B6, B12, C, E;
- folio rūgštis, geležis, cinkas, magnis, selenas;
- polinesočiosios riebiosios rūgštys – Omega 3.
Kitas neįkainuojamas produktas, gerokai sustiprinantis imuninę sistemą ir esantis „ant bangos“, yra mokslininkų bei tyrėjų rekomenduojami polifenoliai. Polifenoliai– fitocheminės medžiagos. Šie junginiai turi antioksidacinių savybių ir aptinkami daugelyje natūralių augalinių maisto produktų. Nustatyta daugiau kaip 8.000 polifenolių, kurių yra maisto produktuose, tokiuose kaip arbata, kakava, vaisiai, daržovės, uogos ar pirmo spaudimo alyvuogių aliejus ir įvairiausi prieskoniai. Polifenoliai atlieka svarbų vaidmenį išlaikant sveikatą ir bendrą organizmo gerovę, tuo būdu mažina oksidacinius procesus organizme, ir apsaugo ląstelės nuo oksidacijos sukeltų mutacijų. Jei organizmas tinkamai neapsaugotas, laisvieji radikalai gali įsismarkauti ir nulemti prastesnę ląstelių funkciją. Tai gali sukelti audinių degeneraciją ir skatinti Alzheimerio, širdies ar onkologines ligas. Pastaruoju metu dėl savo savybių išpopuliarėjo ir itin intensyviai tyrinėjami du polifenoliai: kurkuminas, randamas ciberžolėje, ir resveratrolis.
Taip pat vienas iš svarbiausių imuniteto stiprintojų yra probiotikai – gerosios organizmo bakterijos, esančios mūsų žarnyne. Gerosios bakterijos naudingos todėl, kad joms pačioms reikia maistinių medžiagų, ir jeigu jos suvartoja maisto medžiagas, tai jų nebelieka infekciją sukeliantiems mikrobams. Kitas gerųjų bakterijų poveikis yra tas, kad jos blokuoja receptorius, prie kurių prilimpa kenksmingos bakterijos. Tačiau svarbiausia probiotikų reikšmė yra ta, kad šios bakterijos gamina pieno rūgštį ir vandenilio peroksidą, kurie abu stabdo pavojingų bakterijų dauginimąsi. Tokiu būdu gerosios bakterijos veikia kaip natūralūs antibiotikai.
Dar vienas svarbus dalykas, palaikantis efektyvų imuninės sistemos darbą, yra judėjimas. Tiesiog, būtina pasirinkti tinkamą pagal amžių ir pajėgumą judėjimo rūšį ir nuolat būti fiziškai aktyviam, nes fizinis aktyvumas ne tik stiprina imunitetą, gerina širdies darbą ar kelią nuotaiką, bet ir žymiai atitolina senėjimo procesus bei gerina žmogaus atmintį.
Sveikata yra natūrali žmogaus būsena. Tačiau tokia būsena mes patys turime pasirūpinti tinkamai maitinantis, papildant organizmą maistinėmis medžiagomis, užsiimant mėgstama fizine veikla, gebant efektyviai susidoroti su stresinėmis situacijomis, laikantis miego režimo, suderinant darbą ir poilsį, skiriant laiko sau, saviraiškai, asmenybės tobulėjimui, galbūt ir užsiimant meditacija, mokantis nuraminti mintis, džiaugiantis kiekviena diena ir būnant dėkingume už visas gyvenimo pamokas ir dovanas.
Remiantis nauja mokslo sritimi psichoneuroimunologija, yra tvirtinama, kad mūsų smegenys „kišasi“ į imuninės sistemos veiklą, nes dažnai yra taip: ką mąstau, tą ir turiu. Pavyzdžiui, depresija sergantys žmonės, pesimistai visada turi didesnį polinkį sirgti įvairiomis ligomis. O, pavyzdžiui, juokas gali natūraliai sumažinti padidintą kraujo spaudimą. Įrodyta, kad laimingų ir dirbančių patinkamą darbą žmonių limfocitai, organizmo kovotojai su virusais, organizme gaminasi dvigubai daugiau ir greičiau.
Tad labai didele dalimi už savo imuniteto stiprinimą esame atsakingi patys. Todėl jau yra laikas pasirūpinti savimi, nes niekas kitas geriau už mus to nesugebės padaryti.
Būkime savo gyvenimo šeimininkais ir džiaukimės gera savijauta bei fizine, emocine, mentaline ir dvasine sveikata.