Saugokimės erkių

Atšilus orams daugelis traukiame į gamtą, tačiau net neįtariame, kad pievose, parkuose, miškuose ir net namų kiemuose mūsų gali tykoti pavojus – erkės. Pasaulyje erkių žinoma per 800 rūšių. Erkės priklauso voragyviams, mėgstantiems šilumą, drėgmę, prieblandą, todėl dažnai yra aptinkami tankiuose lapuočių miško jaunuolynuose, bruzgynuose, aukštoje žolėje. Suaugusi erkė gali įkopti iki 1,5 metro. Aktyvi erkė aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10 – 20 cm. aukščiau žemės paviršiaus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis mūsų šalyje erkių platinamomis ligomis susergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Lietuvoje populiariausios erkių pernešamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus, o Laimo liga priklauso nuo mūsų budrumo ir atbaidančių priemonių naudojimo.

Erkinis encefalitas – inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinos patikimumas yra iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienų metų.

Laimo liga arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, vidaus organus, sąnarius, bet ir nervų sistemą. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Kas penktam užsikrėtusiam bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, pradėti svaigti galva. Jei liga nediagnozuojama ankstyvose ligos stadijose ir ligonis negauna gydymo, gali išsivystyti sunkios neurologinės, širdies ir sąnarių pakenkimo komplikacijos.  Skiepų nuo laimo ligos – nėra, todėl efektyviausia prevencinė priemonė – individuali asmens apsauga.

Ką daryti įsisiurbus erkei? Jeigu įsisiurbė erkė, kuo greičiau ją ištraukite. Jos nepastebėjus išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Rekomendacijos, kaip apsisaugoti:

• Dėvėti tinkamus drabužius, einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę;
• naudoti repelentus;
• grįžus iš gamtos (miško) reikia persirengti visus drabužius, kūną gerai apžiūrėti, vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje;
• vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami.

Parengta remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija