Neužilgo baigsis mokslo metai ir vėl pradėsime ruoštis naujiems. Vasara yra pats tinkamiausias laikas moksleiviams profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Tačia retas kuris sunerimsta, gydytojo išrašytoje pažymoje pamatęs kodą M21.4. Tai reiškia, kad vaikui nustatyta plokščia pėda.
Dažnai žmonės mano, kad ortopedinės ydos plokščiapėdystė ar šleivapėdystė – ne liga, o tik kosmetinis defektas. Bet taip nėra. Dėl šios ligos vyresnio žmogaus eisena tampa netaisyklinga ir skausminga. Todėl svarbu, kuo ankstyvesniame amžiuje iki susiformuojant kauliniam skliautui pradėti korekcinį gydymą.
Gimsta sveikomis kojomis
Pėdų deformacijos gali būti įgimtos ir įgytos. Pavyzdžiui, įgimtai plokščiapėdystei ir šleivapėdystei turi įtakos kelios priežastys: teršalai ore, nitratai, prisotintas hormonais maistas ir daugelis kitų. Įgimtiems ortopediniams sutrikimams didelės įtakos turi ir mamos įpročiai. Nėštumo metu vartotas alkoholis, rūkymas, migdomieji ar raminamieji vaistai.
Tačiau didžiąją dalį ortopedinių ydų sudaro įgyta plokščiapėdystė. Svarbu paminėti, kad visi kūdikiai gimsta turėdami plokščią pėdą. Tačiau metams bėgant ji formuojasi ir tampa išgaubta. Žmogaus pėdos skliautas visiškai susiformuoja šeštais, septintais gyvenimo metais. Tačiau dėl netinkamo auginimo ir priežiūros tampa plokščiapėdžiai. Tėvai svajoja, kad jų vaikų eisena būtų taisyklinga, tačiau nepagalvoja, kad ją formuoti reikia nuo mažens“, – kineziterapeutė Daiva Čejauskienė bei priduria, jog įgyta plokščiapėdystė gali atsirasti sergant rachitu ar trūkstant vitamino D.
Ne tik kosmetinė problema
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais visi vaikų audiniai gležni, kaulai dar nesusiformavę ir vaiką statyti ant kojyčių – nusikaltimas. Kineziterapeutė pastebi, jog dažnai žmonės mano, kad ortopedinės ydos – tai ne liga, o tik kosmetinis defektas. Bet taip nėra. Dėl šios ligos vyresnio žmogaus eisena tampa netaisyklinga ir skausminga. Vargina pėdų, blauzdų bei kelių skausmai. Sutrinka kitų skeleto dalių – čiurnos, kelių, klubo sąnarių ir stuburo – funkcijos.
Žmogaus pėda sukurta atlaikyti didelius svorius. Pėdos kaulai tarpusavyje jungiasi taip, kad susidaro trys skliautai: du išilginiai (vidinis ir išorinis) ir vienas skersinis. Didžiausias krūvis tenka vidiniam skliautui. Pėdos padeda išlaikyti amortizacinę sistemą ir kūno balansą. „Plokščiapėdžiai vaikai nuo turinčiųjų sveikas pėdas skiriasi tuo, kad greit pavargsta žaisdami, lenktyniaudami. Kartais jiems atrodo, kad kas degina pėdas. Į vakarą skauda ne tik jas, bet ir blauzdas, šlaunis, nugarą. Kartais sutraukia mėšlungis. Plokščia pėda neamortizuoja, todėl atsiranda nuovargis, kinta eisena. Pavyzdžiui, einant plačiai mojuojama rankomis. Jei raumenys ir raiščiai tampa silpni ar nevisaverčiai, pėda neatlaiko kūno svorio, jos skliautai ima mažėti ir formuojasi plokščiapadystė. Kai didelis krūvis tenka vidiniam pėdos skliautui, nuvargsta blauzdos raumenys ir persvarą ima šeiviniai raumenys, kurie pėdą nutempia į išorę“, – sako D. Čejauskienė. Tiesa, kineziterapeutė pastebi, kad plokščiapėdyste yra laikoma ne tik pažemėjęs vidinis pėdos skliautas, bet ir pėdos pasisukimas į išorę. Plokščia pėda pailgėja, priekinė dalis ir kulnas krypsta į išorę, tai – vadinamosios „Čarlio Čaplino“ pėdos.
Korekcinį gydymą reikia pradėti anksti
Esant plokščiapėdystei arba šleivapėdystei, kai yra pakitę raiščiai (laisvi ar įtempti), ribotas pėdos lenkimas, reikalingas koreguojantis gydymas. Patariama kreiptis į specialistus: gydytoją ortopedą, gydytoją reabilitologą ir atlikti reikalingas procedūras. Pasirūpinę vaiko eisena, formuodami pėdas, padėsite vaikui augti sveikam ir judriam. Įgytą plokščiapėdystę galima pakoreguoti mankštomis, baseinu, masažais ir tinkama avalyne. Žinoma, visą procesą prižiūrint gydytojams reabilitologams bei kineziterapeutams. „Tokią korekciją reikia pradėti kiek įmanoma anksčiau, vos tik pastebėjus pirmus ženklus. Kokie bus rezultatai, priklauso tiek nuo vaiko amžiaus, tiek ir nuo įdėto darbo. Žinoma, kuo vaikas jaunesnis, tuo didesnė tikimybė, jog jie bus pasiekti geresni. Tiesa, visas korekcijos procesas gali užtrukti metus ar net dvejus. Kartais tėvai sako: „Jau pusmetį nešiojame ortopedinius batukus, bet rezultatai nesikeičia. Kaulinis skliautas vaikams formuojasi iki septynerių metų, deformacija neatsiranda per dieną ar dvi. Todėl ir korekcija negali duoti rezultatų vos po pusmečio. Tiesa, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet taikant visas priemones situacija nesikeičia. Tada lieka chirurginis gydymas. Reiktų paminėti ir faktą, kad plokščiapėdystė dažnu atveju eina kartu su šleivapėdyste“, – sako kineziterapeutė.
Plokščiapadžiai vaikai nuo turinčiųjų sveikas pėdas skiriasi tuo, kad greit pavargsta žaisdami, lenktyniaudami. Kartais jiems atrodo, kad kas degina pėdas. Gydytoja perspėja, kad tėvai, auginantys plokščiapėdžius vaikus, turi atkreipti dėmesį ir į svorį. Mat jei vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs, didesnė apkrova tenka ir pėdos skliautui. O kuo didesnė pėdų apkrova, tuo ryškesni simptomai. Svorio kontrolė padeda išvengti nemalonių plokščiapėdystės simptomų. Pavyzdžiui, vaikams, kuriems šleivapėdystė (maždaug 7 proc.) negydoma, dažnai pinasi kojos, jie vaikšto „meškos eisena“. Plokščiapėdžių vaikų (15 proc.) pakitusi eisena primena šlepsėjimą.
Klaida Nr.1
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais visi vaikų audiniai gležni, kaulai dar nesusiformavę ir vaiką statyti ant kojyčių – nusikaltimas. „Mamos dažnai sako, kad vaikas lovytėje remiasi kreivai statydamas pėdas, bet, paklausus vaiko amžiaus, sako penki-šeši mėnesiai. Septynių-devynių mėnesių vaikas pats bando stotis įsitvėręs rankytėmis, bet namiškiams nereikėtų padėti, vedžioti už rankyčių. Taip žalojamos vaiko pėdos dėl per didelio krūvio“, – sako kineziterapeutė.
Klaida Nr.2
Norint išsaugoti vidinį pėdos skliautą, vidinis avalynės vidpadžio kraštas turi būti pakeltas. Darželyje ir namuose reikia avėti batelius kietais padukais. Turi būti užkulniukas, pakulnis ir pakeltas vidinis vidpadžio kraštas. Visą dieną būnant ant kietų grindų ir avint minkštais padais batelius, vis labiau plokštėja pėdos.
Kaip išsirinkti tinkamus batukus?
Perkant vaikui batukus rekomenduojame atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia batukus reikia rinktis su aukštesniu vidiniu šoneliu, padukas turi būti kietas, bet lankstus, pakulnio aukštis 0,5-1 cm storio, pakeltas vidinis vidpadžio kraštas. Noselės turi būti platesnės, kad būtų laisvi pirštukai. Mergaitėms nuo 7-10 metų amžiaus galima avėti batelius su 3-4 cm aukščio pakulniu (proginiai bateliai). Vyresnėms panelėms proginių batelių pakulnio aukštis gali būti 5-6 cm, bet tik labai ypatingomis progomis. Didoki batukai kenkia vaiko kojoms. Kadangi jos greitai auga, batukus reikia keisti kas 6 mėnesius. Juos reikia parinkti pagal kojos dydį ir sezoniškumą. Sportiniais bateliais galima avėti visą dieną, bet jie turi būti kokybiški, pagaminti iš natūralių žaliavų ir turi turėti vidpadį, pakeltą iš vidinės pusės. Jei batukai bus per dideli ar per sunkūs, vaikas gali griuvinėti. Per maži batukai deformuoja pirštukus ir spaudžia, gali atsirasti nuospaudos.
Trakų visuomenės sveikatos biuro informacija