Kirmėliniais susirgimais ( helmintozėmis) dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, neturintieji higienos įgūdžių, taip pat dažniau nei suaugusieji bendrauja su savo augintiniais. Ypač aktualu prisiminti, kai vaikai daug laiko praleidžia kieme, gamtoje.
Infekcijos grandinę sudaro šeši elementai: 1. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus ar gyvūnas.
2. Infekcijos sukėlėjai – helmintai. 3. Infekcijos išėjimo vartai – išeinamoji anga. 4. Perdavimo veiksniai – nešvarios rankos, užkrėstas maistas, vanduo, dirvožemis, žmogaus aplinkos objektai. 5. Imlus organizmas – žmogus ar gyvūnas. 6. Infekcijos įėjimo vartai – burna.
Infekcinės ligos, tarp jų ir helmintozės, gali plisti tiktai tuo atveju, jeigu yra visi šeši infekcijos grandinės elementai. Nutraukus ar užblokavus nors vieną grandinės elementą galima išvengti užsikrėtimo ir sergamumo helmintozėmis.
Enterobiozė yra spalinių infekcija, kuri pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Kirmėlaitės yra 8-13 mm ilgio, baltos spalvos. Jos gyvena žmogaus žarnyne. Kai jos žarnyne užauga, dažniausiai vakare ar naktį, pradeda aktyviai šalintis per išeinamąją angą. Šliauždamos jos dirgina tarpvietės, išeinamosios angos, lytinių organų odą, todėl atsiranda stiprus niežulys. Vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Jie tampa irzlūs, pablogėja apetitas. Kirmėlaitėms šalinantis jas galima pamatyti aplink išeinamąją angą. Kai spalinių daug, niežulys gali būti jaučiamas ir dieną, ir naktį.
Spalinių kiaušinėliai aplinkoje išgyvena iki 30 dienų. Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną. Dažniausiai nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų (žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t.), todėl labai svarbu yra švari gyvenamoji aplinka.
Didesnę riziką užsikrėsti šia kirmėline liga turi vaikai, lankantys vaikų ugdymo įstaigas, nes tarp vaikų ši infekcija lengvai ir greitai plinta. Todėl, jei jūsų vaikas lanko vaikų darželį, pramogauja stovykloje ar pas senelius kaime, reikia dažniau pagalvoti apie šią infekciją ir stebėti savo vaiką. Išgydyti šią ligą yra nesunku, bet jei žmogus gyvena spalinių kiaušinėliais užterštoje aplinkoje, jis užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.
1 Iššliaužusios per išeinamąją angą, spalinės ant ligonio odos padeda kiaušinėlius, kurie per 6 – 8 valandas subręsta. 2 Užsikrečiama, kai subrendę kiaušinėliai per burną patenka į žarnyną. 3Plonajame žarnyne iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios virsta suaugusiomis kirmėlėmis. 4 – 5 suaugę patinėliai ir patelės susiporuoja. Po patelių apvaisinimo patinėliai žūva, o patelės gyvena žarnyne.
Askaridozė – kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės. Tai jau stambesnės kirmėlės, kurios gali užaugti iki 15-40 cm ilgio. Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria askaridžių kiaušinėlių. Kad jie būtų pavojingi, turi subręsti dirvožemyje.
Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną: per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Askaridoze žmogus dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį.
Dažnai liga praeina nepastebėta arba nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar kirmėlei pasišalinus su išmatomis. Sergant šia liga vaikams sumažėja apetitas, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmai ir pūtimas, odos bėrimai, seilėtekis, griežimas dantimis naktį.
Liga patvirtinama ištyrus išmatas ir radus askaridžių kiaušinėlių.
Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Toksokarozę platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką. Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Daugeliu atvejų, ypač į organizmą patekus mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Vystantis simptomams, ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą.
1 Toksokarų kiaušinėliai su šuns išmatomis patenka į aplinką. 2 Aplinkoje kiaušinėliai subręsta, susiformuoja lerva. 3 Šuo užsikrečia, kai praryja subrendusių kiaušinėlių. Žarnyne iš jų išsirita lervos, kurios 4 užauga iki suaugusių patinėlių ir patelių. 5 Per placentą ar pieną lervos gali nukeliauti į 6 šuniukų kepenis ir žarnyną, kur virsta suaugusiomis kirmėlėmis, išskiriančiomis kiaušinėlius. 1 Jie su šuniukų išmatomis patenka į aplinką. 7 Kiaušinėlius, esančius aplinkoje, gali praryti graužikai (kiškiai, pelės), kurių organizme išsiritusios lervos migruoja į įvairius audinius ir organus , kur sudaro cistas. 8 Šunys toksokaromis gali užsikrėsti ne tik nuo aplinkos, bet ir suėdę graužiką. 9 žmogus užsikrečia nuo užterštos aplinkos arba 10 maistui vartodamas termiškai neapdorotus kiškius. 11 Prarijus subrendusį kiaušinėlį, žmogaus žarnyne iš jo išsirita lerva. Ji migruoja į įvairius organus ir audinius, kur sudaro cistas.
Ką turėtume daryti, kad nesusirgtume helmintozėmis
Žmonių ir gyvūnų aplinka. Neteršti dirvožemio ir vandens žmonių bei gyvūnų išmatomis, saugoti poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus ir smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.
Asmens higiena. Plauti rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, pažaidus su savo augintiniu ar šiaip pažaidus lauke, nekišti į burną nešvarių daiktų ar pirštų, trumpai karpyti nagus ir jų nekramtyti, laikytis viso kūno švaros, dėvėti švarius drabužius, naudoti tik švarius rankšluosčius ir patalynę.
Vanduo ir maistas. Neteršti vandens žmonių ir gyvūnų išmatomis, negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių bei užterštų šulinių. Valgyti tik nuplautus vaisius, daržoves ir uogas, neužteršti maisto žemėmis, neleisti teršti maisto musėms, neliesti maisto nešvariomis rankomis.
Gyvenamoji aplinka. Reguliariai vėdinti, tvarkyti bei drėgnu būdu valyti gyvenamąsias patalpas, tualetus ir vonios kambarius; siurbti ir dulkinti kilimus, žaislus laikyti švarius, kartais juos nuplauti vandeniu su muilu.
Elgesys su gyvūnais. Nevalgyti kartu su savo augintiniais iš tų pačių indų, neleisti laižyti šuniukams ar kačiukams veido, ypač lūpų; šuniukus vedžioti jiems skirtose aikštelėse; neleisti savo augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas ir su maišeliu išmesti į konteinerį; nežaisti su valkataujančiais gyvūnais; rūpintis savo augintinių švara; kiekvieną dieną tvarkyti namuose auginamų kačių tualetus.
Parengta pagal ULAC informaciją. Paveikslėliai iš interneto.