Gimdos kaklelio vėžio profilaktika

Statistika. Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp moterų piktybinių susirgimų. Ši liga – viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Statistika negailestinga –  nuo šio vėžio miršta daugiau kaip 260 000 moterų arba maždaug trečdalis visų susirgusiųjų. Lietuvoje kiekvienais metais diagnozuojama apie 430 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų,  Dar labiau liūdina tai, jog lyginant su Europos ar pasaulio rodikliais, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys tarp moterų onkologinių susirgimų yra dar dažnesnis – užima trečią vietą. Dažniausiai jis yra diagnozuojamas 35-44 metų moterims – jaunoms, veiklioms, darbingoms, aktyvioms.

Susirgimo priežastys. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šiuo virusu užsikrečiama lytiniu keliu, o organizme jis paprastai išbūna apie 2 metus po užsikrėtimo. Jei moters imunitetas silpnas, jei ŽPV tipas – aukštos rizikos (iš viso yra nustatyta daugiau nei 100 tipų žmogaus papilomos virusų) per minėtą 2 metų laikotarpį gimdos kaklelyje pradeda formuotis ikivėžiniai pakitimai ar net pats vėžys.

Gydymo būdai. Šiuolaikinių gimdos kaklelio vėžio gydymo būdų yra ne vienas – tai ir operacija, ir radioterapija, ir chemoterapija, ir neseniai atsiradusi biologinė terapija. Visi šie metodai gali būti derinami tarpusavyje, o parenkami jie yra atsižvelgiant į vėžio stadiją ir bendrą pacientės būklę.  Išgyvenamumas sergant I vėžio stadija per ateinančius penkerius metus po gydymo siekia daugiau nei 90 procentų. Kas kita, jei vėžys išplitęs, metastazavęs ar atsinaujinęs po gydymo. Tokiu atveju, jį išgydyti kur kas sudėtingiau, o ir išgyvenamumo procentas per kitus penkerius metus pastebimai sumažėja.  Vėlyvesnių stadijų vėžiui gydyti paprastai yra taikomas chemospindulinis metodas, kitaip tariant, chemoterapija ir radioterapija tuo pačiu metu.

Profilaktika. Išsiaiškinti, ar gimdos kaklelyje nėra ikivėžinių pakitimų, padeda citologinis tyrimas, kai iš gimdos kaklelio paimama ląstelių ir jos įvertinamos mikroskopu, tokiu būdu nustatant, ar šioms ląstelėms yra grėsmė virsti vėžinėmis. Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą – kurioje gali dalyvauti visos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys nuo 25 iki 60 metų – kartą per 3 metus galima nemokamai išsitirti atliekant citologinį  (PAP) tyrimą, kuris parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius, tad yra didelė tikimybė ligą sustabdyti ar pradėti laiku gydyti. Esant galimybei, moterims patariama atlikti ir papildomus tyrimus – tai skystųjų terpių citologijos, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimą, imunocitologinį cinte plius tyrimą ir kt. Atlikus šiuos tyrimus moteris paprastai iki penkerių metų gali ramiai gyventi, nes jie gali diagnozuoti ne ligą, o dar tik rizikos veiksnį. Europos gimdos kaklelio vėžio draugija kasmet paskutinę sausio savaitę skiria gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos tikslas yra priminti visoms moterims apie šios ligos pavojų ir būtinybę reguliariai tikrintis. Per  šešiolika metų, kai Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, pavyko pasiekti teigiamų rezultatų: ne tik sumažėjo mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir pagerėjo šios ligos diagnostika. Tačiau Trakų rajono gyventojų sveikatos stebėsenos ataskaitoje matome, kad rajone gimdos kaklelio profilaktinį priešvėžinį tyrimą atlieka mažiau moterų, negu vidutiniškai Lietuvoje.