Po vasaros atostogų Trakų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės susirinko į mokymus, kuriuose atnaujino sveikos mitybos žinias ir įgūdžius. Dėmesį sutelkėme į kasdien vartojamas daržoves, jų naudingumą. Specialistės buvo paragintos aktyviau propaguoti rudens gėrybes, nes mokyklinio amžiaus vaikai dažnai vengia valgyti daržovių salotas.
Morkose gausu provitamino A – beta karoteno, vitaminu A organizme jis virsta tuomet, jei vartojamas su riebalais, geriausia – pieno, todėl morkų salotas naudingiau gardinti grietine, o jų sultis maišyti su trupučiu grietinėlės.
Agurkai. Tai viena populiariausių daržovių mūsų šalyje. Juos valgome ir šviežius, ir raugintus, ir marinuotus. Agurkuose labai daug vandens – vidutiniškai 94–96 proc. Juose yra nedaug vitaminų C, B1, karoteno. Iš mineralinių medžiagų daugiausiai randama kalio. Agurkai gali gerinti apetitą, padėti pasisavinti baltymus ir riebalus. Jie šiek tiek laisvina vidurius, todėl tinka esant vidurių užkietėjimui.
Pomidorai. Pomidoruose gausu antioksidanto likopeno, taip pat yra P grupės vitaminų, kurie gali stiprinti kraujagyslių sieneles bei gerinti kraujotaką, taip pat juose yra kalio, magnio, cinko bei pektinų, kurie teigiamai veikia virškinimo sistemą. Likopeną organizmas geriau pasisavina, kai pomidorai yra termiškai apdorojami
Baltagūžiai kopūstai. Viena populiariausių ir seniausiai žinomų daržovių. Kopūstų maistinę vertę didina juose esantis vitaminų P ir C derinys bei karotenas. Kopūstuose daug kalio, kiek mažiau – kalcio, fosforo, geležies, magnio, sieros, vario, mangano, kobalto, cinko ir kt.
Moliūgas. Kaip ir kitos geltonos spalvos daržovės, moliūgas turi daug beta karotenų, kurie kūne natūraliai virsta į vitaminą A, dar žinomą kaip retinolis.Vitaminas A yra svarbus sveikai odai ir gleivinei, taip pat imunitetui ir regėjimui. Moliūgų sėklose yra apsauginių medžiagų – fitosterolių, kurie padeda kovojant su prostatos padidėjimu. Sėklas tinka vartoti nedaug pasūdytas ir pakepintas, o minkštimas tinka visur – nuo blynų iki kokteilių.
Paprika. Saldieji pipirai naudingi sveikatai: saugo nuo auglių susidarymo, juose esančios veikliosios medžiagos stiprina kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, šarmina organizmą, saugo nuo aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujodarą ir kraujo sudėtį, skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą, bendrai stiprina organizmą, skatina prakaitavimą, malšina karščiavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje ir plečia kraujagysles.
Baklažanai. Baklažanuose gausu kalio, vitaminų B1 ir B2 bei PP, taip pat kai kurių antioksidantų. Prinokusių baklažanų, kurie surenkami sezono pabaigoje, odelėje gali kauptis solaninas – gamtinis toksinas, kurio didesni kiekiai gali kenkti sveikatai, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių. Jis taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimų, būtent todėl baklažaną rekomenduojama nulupti.
Svogūnai. Svogūnai – maistinga daržovė, turinti nedaug mineralinių medžiagų, vitaminų, angliavandenių – gliukozės, fruktozės, sacharozės, tačiau pats vertingiausias komponentas – eteriniai aliejai. Jie ne tik suteikia specifinį kvapą bei skonį, bet ir pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis. Svogūnuose esantys fitoncidai padeda naikinti kenksmingus mikroorganizmus. Iš mineralinių medžiagų randama kalio, kalcio, fosforo, kiek mažiau – jodo ir geležies. Svogūnuose taip pat yra vitamino C, folio rūgšties, B grupės vitaminų.
Česnakai. Maistui vartojamos česnakų roputės arba jų laiškai. Juose yra angliavandenių, nedaug mineralinių medžiagų bei vitaminų. Česnakų taip pat kaip ir svogūnų vertingiausias komponentas yra eteriniai aliejai. Česnakuose taip pat randama fosforo, kalio, geležies, sieros, vitamino C, kurio ypač daug yra žaliuose lapuose ir stiebuose.
Obuoliai. Obuoliuose yra vitaminų C, P, karoteno, daug pektino, kuris gali apsaugoti skrandžio bei žarnyno gleivinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis savybėmis. Valgant daug obuolių neužkietėja viduriai. Be to, obuoliai turi malio ir tartaro rūgščių, neleidžiančių virškinimo trakte daugintis bakterijoms. Iš mineralinių medžiagų obuoliuose daugiausia kalio – 100 g obuolių yra 135 mg šio mineralo, būtino normaliai širdies veiklai. Obuoliai nekaloringi, 100 g obuolių teikia vidutiniškai 53 kcal energijos. Obuoliai tinka tiek vaikams, tiek ir suaugusiems žmonėms.
Kriaušės. Kriaušės yra labai sultingi vaisiai, jose daug vandens, tačiau vitamino C ir mineralinių medžiagų palyginti mažai. Iš mineralų daugiausiai randama kalio. Kriaušėse esančios skaidulinės medžiagos gali aktyvinti žarnyno veiklą.
Bananai. Labai kvapnus vaisius, turintis daug mineralinės medžiagos kalio ir amino rūgšties triptofano. Bananai puikiai tinka ir vaikams, ir suaugusiems, o ypač pagyvenusiems žmonėms, kuriuos kamuoja hipertenzija, sulėtėjęs virškinimas, bendras silpnumas. Juodieji serbentai. Juose gausu vitamino C.
Mandarinai. Puikus viatminų šaltinis. Šiuose vaisiuose gausu ne tik vitamino C, bet ir vitamino D ir K. Mandarinai gerina apetitą, skatina medžiagų apykaitą, turi antimikrobinių savybių.
Apelsinai. Jų sudėtyje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o į vitaminus panašios medžiagos bioflavonoidai – puikūs antioksidantai, saugantys žmogaus organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų, laisvųjų radikalų poveikio, mažinantys ne tik aterosklerozės, bet ir vėžio atsiradimo riziką. Šių vaisių sudėtyje yra bakterijas naikinančių fitoncidų.
Citrina. Naudinga organizmui ne tik dėl vitamino C. Su šio puikaus vaisiaus sultimis paruošti preparatai švelnina daugybės ligų simptomus. Citrinos turi stiprių antibakterinių, antivirusinių ir imunitetą stiprinančių savybių. Be to, šie citrusiniai vaisiai padeda mažinti svorį, nes gerina virškinimą ir valo kepenis.
Ananasas. Ananaso vaisiuose yra daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, vario, vitaminų: C, B1, B2, B5, B3, B6, karotino, PP. *Ananasus itin pravartu vartoti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Juose esantis bromelainas skystina kraują ir neleidžia susiformuoti trombams, mažina kraujo spaudimą, taip pat padeda iš kraujagyslių pašalinti riebalų sankaupas bei kenksmingas medžiagas. Ypač patartina ananasus valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo išeminės širdies ligos, taip pat miokardo infarkto ir insulto profilaktikai. O sergant širdies aritmija, maistui ananasus derėtų vartoti kasdien, ypač šiuo atveju praverčia jų sultys.
Kivi. Kivis gausus vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą. Jie veikia kaip antioksidantai, stiprina organizmo gyvybines funkcijas, palaiko odos elastingumą. Juose esantis magnis stiprina raumenis. Suvalgę vieną kivi per dieną gauname visą vitamino C reikiamą dozę rekomenduojamą paros normos. Kiviuose esantis kalis naudingas sergantiems hipertonija, esant jodo deficitui. Vaisiai skatina riebalų sudeginimą, kurie blokuoja arterijas, taip organizme sumažėja riebiųjų rūgščių ir trombų susidarymo rizika
Braškės. Braškėse gausu antioksidantų. Jos yra puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – gerina širdies darbą – kraujagyslės tampa elastingesnės, sumažėja kraujospūdis. Mažina riziką susirgti vėžiu, pristabdo senėjimą. Tyrimai rodo, kad didelis antioksidantų kiekis braškėse gali padėti neutralizuoti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį jūsų organizme. Antioksidantai taip pat žinoma, stiprina imuninę sistemą ir padeda apsisaugoti nuo ligų, pavyzdžiui, šalčio ir gripo.
Vynuogė. Vynuogės ir jų sultys efektyviai gydo kai kurias širdies, plaučių ir pilvo ertmės organų ligas. Jos sėkmingai padeda normalizuoti kraujo spaudimą, pašalinti, smėlį ir smulkius akmenukus iš inkstų .
Šilauogės. turi įvairių žmogaus organizmui naudingų komponentų: antioksidantų, bakterijų inhibitorių, vitaminų A, B1,B2, C ir PP, karotinoidų, elaginės, folinės rūgšties, skaidulinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalcio, fosforo, geležies ir kt. Yra teigiama, užtenka per dieną suvalgyti pusę stiklinės šilauogių, ir jūsų organizmas būtų aprūpintas vertingomis medžiagomis.
Arbūzas. Arbūzuose gausu vitaminų A, C ir B6. Vitaminas C ir betakarotenas (vitaminas A) saugo mūsų organizmą nuo ligas sukeliančių molekulių, o B grupės vitaminai neleidžia užplūsti chroniškam nuovargiui, gerina bendrą organizmo tonusą, didina darbingumą. Raudoname arbūzo minkštime yra didžiausias kiekis vieno iš stipriausio natūralaus antioksidanto – likopeno, kuris sumažina tikimybę susirgti vėžiu, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsinaujinimą, saugo nuo širdies ligų.
