Trakų visuomenės sveikatos biuras 2019 metų veiklų plane numatė vykdyti intervencijas įmonėse, siūlant tęstinę fizinio aktyvumo darbo vietose ir savimasažo mokymo programą, kurią vykdyti pasitelkė specialistų komandą lektorius-masažuotojus Algimą Palaimienę ir Viktorą Zakarevičių. Programoje numatyta, kad visi dalyvaujantys atlieka fizinio aktyvumo žinių testus prieš pradedant ir baigiant programą. Visuomenės sveikatos specialistai apskaičiuoja programos efektyvumą.
Sveikatos stiprinimas yra komandinis darbas. Sėkmingam sveikatos stiprinimo darbe įgyvendinimui svarbiausia yra nuolatinis visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Ypač svarbus yra vadovybės palaikymas ir jos pozityvus požiūris, nes tai padeda išvengti prieštaravimų tarp sveikatos stiprinimo programų įmonėje ir vadovybės praktinių veiksmų. Esminė sveikatos stiprinimo kokybės išraiška yra asmenų skatinimas tiesiogiai dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose, palaikant ar gerinant savo sveikatą.
Mažas fizinis aktyvumas šiuo metu yra vienos aktualiausių problemų, kurias reikėtų spręsti, nes nuo jų labai priklauso žmogaus sveikata ir gyvenimo kokybė. Darbovietė yra ideali vieta darbingo amžiaus suaugusių asmenų sveikatai stiprinti. Sveikatos stiprinimui darbe yra būdingas holistinis požiūris, kai tiesiogiai įtakojant profesinį sergamumą einama prie visuminio sveikatos stiprinimo ir gerovės darbe užtikrinimo. Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos parengtos vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-516 patvirtinto Higienos instituto 2011 metų veiklos plano priemonę Nr. 2.5.7 „Parengti profesinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašus, apibrėžiant profesinės sveikatos specialistų funkcijas pagal įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinius nuostatus, atliekant darbuotojų sveikatos būklės stebėseną, organizuojant sveikos gyvensenos mokymus, rengiant darbuotojų sveikatos stiprinimo programas ir organizuojant jų įgyvendinimą“. Sveikatos stiprinimas programoje suprantamas kaip sveikatos mokymas/ugdymas. Siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą bei padėti Lietuvos įmonėms ir įstaigoms kurti darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo aplinką, kuri stiprintų darbuotojų gerovę.
Sėdimą darbą šiandien dirba vis daugiau žmonių. Fiziologiškai žmogaus kūnas yra sutvertas judėti, o štai sėdėjimas – viena blogiausių ir nenatūraliausių padėčių. Ilgai sėdint, nevienodu pajėgumu dirba raumenys. Vidinės raumenų įtampos kartu su psichologine įtampa, sukelia psichosomatinius sutrikimus, išsiskiria kortizolis ir adrenalinas. Padidėjęs šių hormonų kiekis, neišnaudojamas fizinėje veikloje, neigiamai veikia atmintį ir smegenų veiklą. O aktyvi ir tikslinga veikla mažina streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – kiekį bei skatina endorfino – hormono, mažinančio skausmą ir didinančio laimės pojūtį, gamybą. Net 75-95% ligų priežastimi yra psichosomatiniai sutrikimai. Fizioterapeutai įspėja, kad sėdimas darbas gali būti taip pat žalinga, kaip ir rūkymas. Sėdėjimas – labiausiai neįvertinta šio laikotarpio grėsmė sveikatai. Pasaulyje sėdėjimas arba nejudra pražudo daugiau žmonių negu rūkymas. Ši subtili epidemija pamažu ėda mūsų sveikatą. Vienas šios problemos sprendimo būdų yra aktyvios pertraukėlės darbe.
Žmogus sutvertas judėti, o ne sėdėti
Sėdimas darbas tampa pečių, nugaros skausmų, viršsvorio ir išsiplėtusių venų priežastimi. Visą dieną praleidžiant nejudrioje padėtyje silpsta raumenys, organizme sutrinka kraujo, limfos apykaita, pablogėja vidaus organų veikla. Galvos smegenys, gaudamos skausmo signalus, tik sustiprina raumenų įtampą, todėl dar labiau nukenčia kraujo tiekimas. Taip formuojasi užburtas ratas, vystosi lėtinis skausmo sindromas, kuris pasireiškia esant bet kokiam, net mažiausiam krūviui.
Ar yra šios problemos sprendimo būdų? Taip, išeitis yra.
Pirmoji pagalba – mankšta ir masažas darbo vietoje
Šiuolaikiniai žmonės skiria dėmesio profilaktikai, pradėdami rūpintis savo sveikata anksčiau negu ištiko bėda. Būtų puiku, jei darbdaviai, suvokę profilaktikos ekonominį, moralinį ir psichologinį efektą, sudarytų sąlygas darbuotojams daryti aktyvios mankštos pertraukėles, pasikviestų į savo įstaigą masažuotoją, kuris ant masažinės kėdės atliktų trumpą 15 min. pečių juostos, galvos masažą. Masažas, tai raumenų mankšta, kai masažuotojas, atrasdamas silpniausius ar labiausiai įsitempusius raumenis, juos tikslingai paveikia, todėl masažo poveikis toks stiprus ir efektyvus. Darbuotojai, neatitrūkdami nuo darbo galėtų greitai ir efektyviai sumažinti streso ir sėdimo darbo sukeltas raumenų įtampas, tuo pačiu atstatydami darbingumą, kūrybingumą, mąstymo aiškumą. Masažas ir specialistui pamokius atliekami specialūs kaklo ir nugaros pratimai gali padėti atpalaiduoti raumenis padidinus kraujo tėkmę ir pašalinti medžiagų apykaitos toksinius produktus.
Sveikatai draugiška darbo vieta
Japonai įrengia „miego kambarius“ darbuotojams, skandinavai – meditacijos, relaksacines zonas. Pamažu ši naujovė ateina ir į Lietuvą. Poilsio kambariai, masažo dienos, stalo tenisas atsiranda pažangiose darbovietėse, kuriose rūpinimasis darbuotojų sveikata grįžta padidėjusiu darbo efektyvumu, nedarbingumo dienų mažėjimu.
