Rugsėjo 10-oji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Savižudybė, arba suicidas – sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. Savižudybė yra sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Sunku paaiškinti, kodėl vienas žmogus žudosi, o štai kitas, atsidūręs panašioje ar net blogesnėje padėtyje, to nedaro. Daugumos savižudybių vis dėlto galima išvengti. Savižudybė dabar yra viena iš svarbiausių pasaulio problemų.

Savižudybės problemos mastai

  • Kasdien pasaulyje nusižudo bent 1110 žmonių, o dar apie 10 kartų daugiau bando žudytis);
  • pagal savižudybių skaičių pirmauja Baltijos šalys;
  • 2017 metais Trakų rajone 100000 gyventojų buvo 26,7 savižudybės atvėjai;
  • vyrų nusižudo daugiau nei moterų santykiu 3:1, tačiau moterys dažniau bando žudytis;
  • kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms, prireikia įvairaus tipo psichoterapinės pagalbos;
  • sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Ženklai, rodantys žmogaus ketinimą nusižudyti:        

  • Žmonių vengimas, nesugebėjimas palaikyti ryšių su šeima ir draugais;
  • psichikos sutrikimai;
  • alkoholizmas;
  • nerimas arba panika;
  • asmenybės pasikeitimas – irzlumas, pesimizmas, depresija arba apatija;
  • valgymo arba miego įpročių pasikeitimas;
  • suicidiniai bandymai praeityje;
  • neapykanta sau, kaltės, savęs menkinimo, gėdos jausmas;
  • neseniai patirta netektis (mirtis, ištuoka, išsiskyrimas ir pan.);
  • savižudybė giminės istorijoje (genealogijoje);
  • staigus noras sutvarkyti asmeninius reikalus, parašyti testamentą ir t. t.;
  • vienišumas, bejėgiškumas, neviltis;
  • rašteliai apie savižudybę;
  • prasta sveikata;
  • pakartotinės užuominos apie mirtį arba savižudybę.                                                   

Labai dažnai, kai žmogus sakosi pavargęs nuo gyvenimo, nematąs prasmės toliau gyventi, į tai arba numojama ranka, arba papasakojama apie kitus žmones, kuriems buvo dar blogiau. Nei viena, nei kita tokiam žmogui nepadės. Pirmas kontaktas su žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, yra labai svarbus, todėl būtina rasti tinkamą vietą ramiam ir konfidencialiam pokalbiui, skirti tam pakankamai laiko. Savižudis paprastai tik per ilgesnį laiką „išsikrauna“, tad reikia būti psichologiškai pasirengusiam suteikti jam tokią galimybę. Svarbiausias uždavinys yra jį išklausyti.  Tikslas – nutiesti lieptą per nepasitikėjimo, nusivylimo ir beviltiškumo bedugnę ir suteikti žmogui viltį, kad bus geriau.

Kaip reikėtų bendrauti:

  • Klausytis įdėmiai ir ramiai;
  • stengtis suprasti žmogaus jausmus (įsijausti);
  • be žodžių rodyti supratimą ir pagarbą;
  • gerbti žmogaus nuomonę ir vertybes;
  • kalbėti atvirai, neapsimestinai;
  • parodyti atidumą, rūpestį ir nuoširdumą;
  • sutelkti dėmesį į žmogaus jausmus.

Ko reikėtų nedaryti:

  • NEnutraukti pašnekovo per dažnai.
  • NEsibaisėti ir nesikarščiuoti.
  • NEparodyti, kad esi užsiėmęs.
  • NEsidėti globėju.
  • NEsakyti įkyrių ar neaiškių pastabų.
  • NEužduoti sunkių klausimų.

Savižudybė: mitai ir faktai

Mitai Faktai
Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo. Jei žmogus kalba apie savižudybę, tai yra rimtas ženklas. Kalbėdamas apie norą nusižudyti, žmogus išreiškia savo sunkią būseną, taip pranešdamas aplinkiniams apie savo ketinimus ir, kad jam reikia pagalbos.
Jei žmogus bando žudytis, jis yra apsisprendęs mirti. Mėginantys nusižudyti žmonės būna apimti stiprių prieštaringų jausmų – tuo pačiu metu jie nori numirti ir tuo pačiu metu jie trokšta gyventi. Savalaikė emocinė parama gali užkirsti kelią savižudybei.
Dauguma savižudybių nutinka staiga, be išankstinio perspėjimo. Daugumoje atvejų, prieš savižudybę, žmogus rodo tam tikrus įspėjamuosius ženklus, tiek verbalinius, tiek neverbalinius. Svarbu mokėti atpažinti tuos ženklus ir laiku atkreipti į juos dėmesį.
Kalbėjimas savižudybės tema gali paskatinti žmogų nusižudyti.   Skatinimas atvirai kalbėti ta tema suteikia galimybę dar kartą apsvarstyti savo apsisprendimą ir duoda laiko kitos išeities radimui. Tokiu būdu užkertamas kelias savižudybei.
Kartą mėginęs nusižudyti, visada turės polinkį į savižudybę.   Suicidinių minčių gali kilti iš naujo, bet jos nėra nuolatinės ir kai kuriems niekad nepasikartoja. Dauguma išgelbėtų žmonių teigia, kad vėliau gyvenime jie niekada nebenorėjo pakartoti šio bandymo.

Suinteresuotumas, jautrumas, sumanumas, gebėjimas pasirūpinti kitu žmogumi, įsitikinimas, kad gyvybę verta saugoti – tai pagrindiniai aspektai, kuriais remdamiesi galime padėti išvengti savižudybės.

Rugsėjo 10 d., antradienį,  20 val. visus Trakų rajono gyventojus raginame languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo.

Nemokama psichologinė pagalba:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija.
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I–VII visą parą
Vaikų linija.
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai.
116 111 I–VII 11:00 – 23:00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba).
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277 I–V 16.00 – 20.00
Pagalbos moterims linija.
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 60700 I–V 10:00 – 21:00
Vilties linija. Suaugusiųjų emocinė parama
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
116123 I-VII visą parą
Iniciatyva „Tu esi“ www.tuesi.lt  

Trakų visuomenės sveikatos biuro informacija