Rugsėjo 10 diena – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Kasmet rugsėjo 10 d. yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Savižudybė yra sąmoningas savo paties gyvybės nutraukimas. Tai – sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Savižudybę dažniausiai sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, socialinių, kultūrinių bei aplinkos veiksnių visuma. Vis dėlto daugumos savižudybių galima išvengti.

Savižudybės problemos mastai:
•Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus.
•Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis.
•Savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15–35 metų amžiaus žmonių grupėje.
•Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms.
•Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Atpažinti asmens polinkį į savižudybę gali padėti tokie ženklai, kaip:
• žmonių vengimas, nesugebėjimas palaikyti ryšių su šeima ir draugais;
• psichikos sutrikimai;
• alkoholizmas;
• nerimas arba panika;
• asmenybės pasikeitimas – irzlumas, pesimizmas, depresija arba apatija;
• valgymo arba miego įpročių pasikeitimas;
• suicidiniai veiksmai praeityje;
• neapykanta sau, kaltės, savęs menkinimo, gėdos jausmas;
• neseniai patirta netektis (mirtis, ištuoka, išsiskyrimas ir pan.);
• savižudybė giminės istorijoje (genealogijoje);
• staigus noras sutvarkyti asmeninius reikalus, parašyti testamentą ir t. t.;
• vienišumas, bejėgiškumas, neviltis;
• rašteliai apie savižudybę;
• prasta sveikata;
• pakartotinės užuominos apie mirtį arba savižudybę.

Kaip užmegzti kontaktą su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę ar mėginusiu nusižudyti?
Labai dažnai, kai žmogus sakosi pavargęs nuo gyvenimo, nematąs prasmės toliau gyventi, į tai arba
numojama ranka, arba papasakojama apie kitus žmones, kuriems buvo dar blogiau. Nei viena, nei kita tokiam žmogui nepadės. Pirmas kontaktas su savižudžiu yra labai svarbus. Dažnai susitikimas su juo vyksta prie žmonių – gydymo įstaigoje, namie arba viešoje vietoje, kur gana sunku atvirai pasikalbėti. Pirmiausia būtina rasti tinkamą vietą ramiam ir konfidencialiam pokalbiui. Skirti tam pakankamai laiko. Suicidinių minčių turintis asmuo paprastai tik per ilgesnį laiką „išsikrauna“, tad reikia būti psichologiškai pasirengusiam suteikti jam tokią galimybę. Svarbiausias uždavinys yra jį išklausyti. Tikslas – nutiesti lieptą per nepasitikėjimo, nusivylimo ir beviltiškumo bedugnę ir suteikti žmogui viltį, kad bus geriau.

Kaip bendrauti?
•Klausytis įdėmiai ir ramiai.
•Stengtis suprasti žmogaus jausmus (įsijausti).
•Be žodžių rodyti supratimą ir pagarbą.
•Gerbti žmogaus nuomonę ir vertybes.
•Kalbėti atvirai, neapsimestinai.
•Parodyti atidumą, rūpestį ir nuoširdumą.
•Sutelkti dėmesį į žmogaus jausmus.

Ramus, atviras, atsargus, palankus ir nesmerkiantis kalbėjimo būdas palengvina bendravimą.
Išklausyti nuoširdžiai ir šiltai.
Elgtis pagarbiai.
Įsijausti.
Domėtis ir pasitikėti.

Ko nedaryti ?
•NEnutraukti pašnekovo per dažnai.
•NEsibaisėti ir nesikarščiuoti.
•NEparodyti, kad esi užsiėmęs.
•NEsidėti globėju.
•NEsakyti įkyrių ar neaiškių pastabų.
•NEužduoti sunkių klausimų.

Nebijokime vieni kitiems ištiesti pagalbos ranką.
Išdrįskime patys ieškoti ir kreiptis pagalbos, kai jos prireikia.

Artimiausi Renginiai