Rankų švaros svarba kovojant su sezoninėmis virusinėmis ligomis

Įsibėgėjus pavasariui, pasireiškia ir viena iš sezoninių virusinių ligų – vėjaraupiai. Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, tai reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto, tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais siekia  iki 90 proc.

Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas (toliau – VZV). Po pirminio užsikrėtimo virusas išlieka žmogaus organizme slaptosios (latentinės) formos visą gyvenimą ir vėliau gali pasireikšti kaip juostinė pūslelinė. Pirmą kartą užsikrėtus VZV, susergama vėjaraupiais. Pirmieji ligos simptomai atsiranda praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Pirmąją–antrąją ligos dieną pasireiškia tokie simptomai: nedidelis silpnumas, apetito pablogėjimas, nedidelė temperatūra. Dažniausiai šie reiškiniai lieka nepastebėti ir atrodo, kad liga iškart prasidėjo nuo išbėrimų. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, prisipildžiusiomis skaidraus skysčio. Išbėrimas – svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje. Išbėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, susidaro šašas. Beria bangomis kas 1–2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų išbėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti.

Imlūs žmonės gali būti infekuoti po kontakto su infekcijos šaltiniu nuo 10 iki 21 dienos. Imlių žmonių namų kontakto sąlygomis užsikrėtimo rizika yra 80–90 proc. Užkrečiamasis laikotarpis trunka 5 dienas (dažniausiai 1–2 dienas) iki ir 5 dienas po išbėrimų atsiradimo (iki odos pasidengimo šašais). Užkrečiamasis laikotarpis gali būti ilgesnis, jei pažeistas imunitetas. Dažniausiai sergama lengva vėjaraupių forma, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Itin sunkiai vėjaraupiais serga žmonės su sutrikusia imunine sistema bei suaugusieji.

Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, neilgai išsilaiko aplinkoje. Jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Virusas nevėdinamoje patalpoje (ore) gali išlikti virulentiškas keletą valandų. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus pirmas dvi dienas iki bėrimų ir penkias dienas, atsiradus bėrimams. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų.

Siekiant išvengti vėjaraupių svarbu laikytis rankų higienos taisyklių, reguliariai vėdinti patalpas bei valyti jose esančių daiktų paviršius. Asmeniui, kuriam pasireiškė vėjaraupiams būdingi simptomai (odos bėrimas, karščiavimas), nedelsiant rekomenduojama kreiptis pas šeimos gydytoją.

Norėdami prisiminti, kaip ir kodėl reikia plauti rankas, ir užkirsti kelią lengvai plintančioms ligoms, Versmės gimnazijos ikimokyklinių ir priešmokyklinės grupės vaikai užsiėmė edukacinėmis veiklomis, mokėsi, kas yra mikrobai, kaip jie plinta bei kaip reikia taisyklingai plauti rankas.

Daugiau informacijos apie vėjaraupius ir dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti ULAC puslapyje http://www.ulac.lt/ligos/V/vejaraupiai

Informacija parengta pagal Užkrečiamų ligų ir AIDS centro medžiagą