Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.
Pasaulinės diabeto dienos simboliu tapo mėlynas diabeto ratas, kuris žymi vienybę, simbolizuoja gyvybę ir sveikatą. Mėlyna spalva atspindi dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos. Mėlynas ratas reiškia, kad pasaulinė diabeto bendruomenė turi vienytis kovoje su diabetu.
Diabetas yra lėtinė liga, atsirandanti, kai kasa nebegali pagaminti reikimo kiekio insulino, Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, leidžiantis į kraują patekusiai gliukozei nukeliauti į organizmo ląsteles, kuriose gaminama energija.
Kokie yra diabeto tipai?
1 tipo cukrinis diabetas vadinamas jaunų žmonių diabetu. Jį paprastai sukelia autoimuninė reakcija, kai organizmo gynybinė sistema puola ląsteles, gaminančias insuliną. Jo priežastis nėra visiškai aiški. Žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, insulino yra labai mažai arba jo visai nėra. Liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, bet paprastai ji vystosi vaikams ar jauniems suaugusiesiems. Žmonėms, turintiems šį diabetą, kasdien reikia insulino injekcijų, kad būtų galima kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei nesusileidžia insulino, gali net mirti.
2 tipo cukrinis diabetas – nuo insulino nepriklausomas diabetas arba suaugusiųjų diabetas, sudarantis apie 90% visų diabeto atvejų. Jis pasižymi atsparumu insulinui ir santykiniu insulino trūkumu. 2 tipo diabetas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikams ir gali būti nepastebimas daugelį metų. Dažniausiai yra susijęs su antsvoriu ar nutukimu, kuris pats savaime gali sukelti organizmo atsparumą insulinui.
Nėščiųjų diabetas – diabeto forma, kai padidėja gliukozės koncentracija kraujyje nėštumo metu. Ši diabeto forma dažniausiai praeina po nėštumo, tačiau toms moterims ir jų vaikams yra didesnė rizika vėliau susirgti 2 tipo diabetu.
Cukrinio diabeto simptomai: troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežėjimas, blogai gyjančios žaizdos, bendras nuovargis, alkis, regėjimo sutrikimai, aukštas kraujo spaudimas, dažnos šlapimo takų infekcijos, rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas. Cukrinio diabeto požymiu gali būti ir staigus svorio kritimas. Šis simptomas būna itin ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Tuomet kasa liaujasi gaminusi insuliną. To priežastys gali būti dvi: arba kasos ląsteles užpuolė virusai ir prasidėjo autoimuninė organizmo reakcija (t. y. insuliną gaminančių ląstelių atmetimas), arba organizmas ima ieškoti naujo energijos šaltinio, kad aprūpintų ląsteles būtinu cukraus kiekiu, todėl ima nykti raumenų ir riebalų audiniai. Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, todėl kūno svoris nemažėja pastebimai.
Diabetas gali sukelti širdies ligas, insultą, aklumą, inkstų nepakankamumą, kojų amputacijas.
Nuo diabeto visiškai pasveikti neįmanoma. Tačiau kaip tai suvaldyti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu?
Dieta – vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Patariama valgyti mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgyti daug daržovių, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.
Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus šios ligos gydymo veiksnys. Fiziškai dirbdami raumenys sudegina didelį kiekį gliukozės ir padidina raumenų ląstelių jautrumą insulinui.
Kaip suvaldyti šį grėsmingai didėjantį sergančiųjų skaičių?
Labai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidėjusią riziką (nutukę, giminėje turintys sergančių cukriniu diabetu, moterys, gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio vaikus), profilaktiškai turėtų tikrintis gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabeto profilaktikos veiksniai.
Tarptautinės Diabeto Federacijos sveikos mitybos rekomendacijos visiems gyventojams:
• Gerkite vandens, kavos ar arbatos, o ne vaisių sultis, gazuotus ar kitus saldintus gėrimus.
• Valgykite mažiausiai tris porcijas daržovių kasdien, įskaitant žalias lapines daržoves.
• Kiekvieną dieną valgykite iki trijų šviežių vaisių porcijų.
• Užkandžiui valgykite riešutus, šviežio vaisiaus gabalėlį arba nesaldintą jogurtą.
• Apribokite alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip dviejų standartinių vienetų per dieną.
• Vietoj apdorotos mėsos, pasirinkite liesos mėsos pjausnius, paukštienos ar jūros gėrybių.
• Valgykite žemės riešutų sviestą vietoj šokolado ar džemo.
• Rinkitės pilno grūdo duoną, o ne baltos duonos, ryžių arba makaronų gaminius.
• Vietoj sočiųjų riebalų (sviestas, ghee, gyvuliniai riebalai, kokosų aliejus arba palmių aliejus) pasirinkite nesočius riebalus (alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, kukurūzų aliejų arba saulėgrąžų aliejų).
PSO fizinės veiklos rekomendacijos:
5-17 metų vaikams ir jaunimui:
• kasdien turi užsiimti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo ir intensyvia fizine veikla.
18-64 metų amžiaus suaugusiems:
• bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo (greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystė) per visą savaitę arba
• bent 75 minutės intensyvaus aerobinio fizinio aktyvumo per savaitę arba ekvivalentiškas vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos derinys.
>65 metų amžiaus senjorams:
• rekomenduojamas toks pat fizinio aktyvumo kiekis, tačiau taip pat turėtų būti pusiausvyros ir raumenų stiprinimo veikla, pritaikyta pagal jų gebėjimus ir aplinkybes.
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rita Bandzevičienė
