Erkės jau nubudo!

Erkės priklauso voragyviams, nariuotakojų būriui. Šiuo metu pasaulyje žinoma per 800 erkių rūšių, iš kurių žmogui pavojingiausia Europinė miškinė iksodinė erkė, pernešanti Laimo ligą ir erkinį encefalitą.

Kodėl erkės įkandimas pavojingas? Po erkės įkandimo gali pasireikšti Laimo liga ar erkinis encefalitas. Lietuvoje yra vidutiniškai 10 proc. erkių, užsikrėtusių erkinio encefalito ir (ar) Laimo ligos sukėlėjais.

Kokius tyrimus reikia daryti po erkės įkandimo? Daugelis erkių rūšių platina infekcines ligas. Erkės savo seilėse ar žarnyne gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į žmogaus organizmą. Dažniausiai registruojamos erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, lenkimo sritis.

Tuoj po erkės įkandimo tyrimų daryti nereikia, nes tyrimai informatyvūs bus tik po 3-4 savaičių. Ir po 3-4 savaičių tyrimai bus atlikti tik tuo atveju, jei gydytojas įtars, kad žmogus užsikrėtė kuria nors liga.

Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą.
Kaip užsikrečiama? Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė. Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai. Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus.
Kokie simptomai? EE inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 1 – 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai (virškinimo sutrikimo) ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.
Ligos pasekmės. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.
Gydymas. Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai. 

EFEKTYVIAUSIA APSAUGA NUO ERKINIO ENCEFALITO – SKIEPAI.

Imuniteto susidarymo ir išlikimo trukmė, revakcinacijos periodiškumas. Pagrindinis skiepijimo planas susideda iš trijų dozių. Pirmoji ir antroji suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėn. intervalu. Po pirmųjų dviejų dozių susidaro pakankama apsauga esant erkių aktyvumo sezonui. Trečioji dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios. Tikėtina, po jos apsauga trunka mažiausiai 3 metus. Pirmoji palaikomoji dozė skiriama praėjus 3 metams po trečiosios. Kitos palaikomosios dozės skiriamos: asmenims iki 60 metų kas 5 metus, vyresniems kaip 60 metų – kas 3 metus.

Trakų VSB informacija