Vyko savižudybių prevencijos mokymai

Trakų visuomenės sveikatos biuras balandžio 9 d. organizavo tarptautiniu mastu pripažintus savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“ Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro specialistams. Ši programa suteikia žinių ir įgūdžių, kurie padeda apsaugoti gyvybes. Mokymuose buvo naudojami vaizdo įrašai, diskusijos ir praktinės užduotys, skatinančios geresnį temos supratimą ir išmokimą.

Dauguma galvojančių apie savižudybę žmonių tiesiogiai arba netiesiogiai kviečia jiems padėti. safeTALK yra 4 valandų trukmės mokymai, kuriuose dalyviai išmoko atpažinti kvietimus ir nukreipti galvojantį apie savižudybę žmogų tolimesnės pagalbos.

Savižudybė – sudėtingas reiškinys, apie kurį gana mažai kalbama(si), o kartais apskritai vengiama atvirai kalbėti(s), todėl sklando daug ir įvairių mitų. Juos išsklaidyti ir formuoti teisingas nuostatas, susijusias su savižudybės reiškiniu − vienas svarbiausių savižudybės prevencijos uždavinių. Klaidinanti informacija trukdo teisingai įvertinti mąstančio apie mirtį žmogaus situaciją, jam gresiantį pavojų, nes būtent šiuo atveju − labai svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą.

Penki vyraujantys mitai apie savižudybę (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys):

MITAS. Kartą ketinęs arba mėginęs nusižudyti žmogus − visada turės polinkį į savižudybę.

FAKTAS. Savižudybės krizė − laikinas reiškinys. Laiku suteikus reikiamą pagalbą, galima šią krizę įveikti. Nors mintys apie savižudybę gali sugrįžti, tačiau jos nėra nuolatinės, ir žmogus, anksčiau mąstęs apie savižudybę ar bandęs nusižudyti, gali gyventi laimingą ir visavertį gyvenimą.

MITAS. Kalbėjimas(is) savižudybių tema gali paskatinti žmogų nusižudyti.

FAKTAS. Tinkamas kalbėjimas(is) savižudybių tema − neskatina savižudiško elgesio, priešingai, gali padėti. Dažnai asmuo, turintis minčių apie savižudybę, jaučiasi taip, lyg niekas jo nesuprastų, jaučiasi vienišas, jam baugu dalintis, išsakyti savo mintis. Atviras pokalbis suteiktų progą išsakyti rūpimus, nors ir labai nemalonius dalykus.

MITAS. Nusižudo tik psichikos ligomis sergantys žmonės.

FAKTAS. Suicidinis elgesys rodo neviltį, bejėgiškumą ar kitus sunkius jausmus, bet nebūtinai psichikos sutrikimus. Daugelis žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nėra linkę į savižudybę, ir ne visi žmonės, kurie yra linkę į savižudybę, turi psichikos sutrikimų. Nusižudyti gali tiek sveiki, tiek psichikos ligomis sergantys žmonės, tačiau dažniausiai nusižudo asmenys, kuriems sunku spręsti savo problemas, kurie nesulaukia tinkamos pagalbos.

MITAS. Dauguma savižudybių įvyksta be jokio išankstinio perspėjimo.

FAKTAS. Daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad beveik visi nusižudžiusieji − tiesiogiai arba netiesiogiai − rodė įvairius ženklus, susijusius su ketinimu nusižudyti. Žinoma, įvyksta savižudybių ir be įspėjamųjų ženklų. Svarbiausia suvokti, kad yra tam tikrų ženklų, kurie padeda atpažinti, kad kitas žmogus mąsto apie savižudybę ir jam reikia pagalbos.

MITAS. Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.

FAKTAS. Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nori ir gyventi, ir mirti. Kalbėdami apie savižudybę, jie, tokiu būdu galimai nori pasakyti, kad ieško pagalbos. Todėl labai svarbu rimtai vertinti šiuos žodžius ir, jeigu esate pasiruošęs, verta nedvejojant, tiesiai kalbančiojo paklausti: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“. Tinkamu metu suteiktas emocinis palaikymas gali užkirsti kelią savižudybei.

Nepamirškime, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis pagalbos žingsnis žmogui, galvojančiam apie savižudybę. Išklausę, parodę susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtumėm jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos.

Trakų VSB info

Artimiausi Renginiai