Pasaulinė kraujo donorų diena

Kasmet birželio 14 – oji minima Pasauline kraujo donorų diena. Kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybę milijonams žmonių. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Ypač jis svarbus  ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms. Tam, kad būtų užtikrintas kraujo poreikis, labai svarbu, kad nuolat atsirastų savanoriškai savo kraują dovanojančių kraujo donorų.

Šiemet Lietuva mini garbingą 100 metų pirmosios kraujo transfuzijos šalyje jubiliejų. 1923 m. Kauno klinikose chirurgas, profesorius V. Kuzma pirmą kartą perpylė kraują.

Kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje – vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims – ne mažesnis nei 125 g/l. Šie parametrai nustatomi atvykus duoti kraujo.

Kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo – 6 mėnesiams.  Persirgus peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo. Kontraindikacijų yra ir daugiau, todėl, ar galima aukoti kraujo paaiškėja po medicininės apžiūros Kraujo centre.

Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. Vienos donacijos metu paimama 450 ml, tokios dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose. Donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Taip pat turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas. Moterys gali donuoti ne dažniau nei kas 3, vyrai – ne dažniau nei kas 2 mėnesius. Kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra. Duodant kraujo neįmanoma užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis, nes visos naudojamos priemonės sterilios ir naudojamos tik vieną kartą.

Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms. Kraujo davimas suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių  ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis. Dėl sumažėjusio kraujo klampumo sumažėja miokardo infarkto, insulto rizika.

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams.