Kraujotakos sistemos ligos išlieka dažniausia mirties priežastis Lietuvoje – kasmet nuo jų miršta kas antras mūsų šalies gyventojas. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad rūpintis savo širdies sveikata būtina ir ragina pasinaudoti galimybe nemokamai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Statistika verčia susimąstyti
Higienos instituto duomenimis, praeitais metais kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik milijonas žmonių, o nuo šių ligų mirė daugiau nei 19 tūkst. mūsų šalies gyventojų.
Medikai nuolat kartoja, kad širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimas bei vystymasis labai stipriai susijęs su mūsų gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ar cukriniu diabetu. Ekspertai teigia, kad net 80 proc. kraujotakos sistemos ligų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius ir sveikatą tikrinantis profilaktiškai – dalyvaujant širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.
Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė pastebi, kad šioje programoje galintys dalyvauti gyventojai nėra pakankamai aktyvūs. Net ir gavę priminimą iš gydymo įstaigos atvykti tikrintis, neskuba to daryti.
„Mūsų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų – tik 43 proc. Pernai šioje programoje dalyvavo 338 tūkst. žmonių, nors 2023 m. – 59 tūkst. daugiau. Raginame gyventojus: neatidėliokite – kreipkitės į savo gydymo įstaigą, nemokamai pasitikrinkite pagal prevencinę programą ir laiku pažabokite ligą“, – sako J. Grigarienė.
Kaip vyksta ištyrimas?
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje vykdoma jau 20 metų. Ji skirta nuo 40 iki 60 metų (imtinai) vyrams bei moterims. Programos metu šeimos gydytojas skiria atlikti įvairius tyrimus – kraujo, širdies veiklos ir kitus. Gavęs rezultatus, jis įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. Nuo to priklauso, kaip dažnai žmogui reikės tikrintis – kas ketverius, kas dvejus metus ar kasmet.
Jeigu nustatoma didelė ar labai didelė rizika, gydytojas sudaro planą, kaip ją sumažinti. Plane numatomi svarbiausi rodikliai, kuriuos reikėtų pasiekti, pavyzdžiui, kūno masės indeksas, kraujospūdis, cholesterolio kiekis, taip pat patarimai, kaip keisti gyvenimo būdą, bei kontrolės terminai.
Kai tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai didelė, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Išrašydamas siuntimą, šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose teikiama išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga. J. Grigarienė pabrėžia, kad gavus siuntimą nereikėtų delsti, o kuo greičiau užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą.
Keli būdai užsiregistruoti
„Turėdami siuntimą gydytojo kardiologo konsultacijai, galite registruotis bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Valstybine ligonių kasa. Nesvarbu, kuriame mieste gyvenate, kurioje gydymo įstaigoje esate prisiregistravę, – vykite ten, kur pas gydytoją kardiologą eilė trumpiausia“, – pataria VLK specialistė.
Pasak J. Grigarienės, gydytojo specialisto konsultacijai gauti galima užsiregistruoti keliais būdais:
- Vienas patogiausių ir greičiausių būdų – užsiregistruoti dar neišėjus iš šeimos gydytojo kabineto. Tokiu atveju pacientui nereikės niekuo rūpintis, jį pas gydytoją specialistą užregistruos šeimos gydytojas ar jo komandoje dirbantis slaugytojas. Pacientui beliks atvykti paskirtu laiku.
- Kitas būdas – pasirinkti gydymo įstaigą ir užsiregistruoti pačiam pacientui. Pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką patogu Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS), kurioje skelbiama informacija apie artimiausias laisvas vietas registracijai. Registruojantis būtina atkreipti dėmesį į prierašą, kas turės apmokėti paslaugą – ligonių kasa ar pacientas. Iš savo kišenės pacientas turės mokėti apsilankęs pas gydytoją specialistą be šeimos gydytojo siuntimo arba tokioje gydymo įstaigoje, kuri nėra pasirašiusi sutarties su ligonių kasa.
Visų Lietuvos gydymo įstaigų, pasirašiusių sutartį su ligonių kasa, kontaktus, galima rasti ligonių kasos svetainės dalyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. Norėdamas įsitikinti, kad pasirinkta įstaiga yra pasirašiusi sutartį su ligonių kasa, langelyje „Paslauga“ pacientas turi surinkti paieškos žodžius „Išsami širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga“. Paieškos sistema išskleis visų šią paslaugą Lietuvoje teikiančių gydymo įstaigų sąrašą, beliks tik pasirinkti, į kurią patogiausia nuvykti.