Rugsėjo stresas ar valgymo sutrikimas? Kaip atpažinti skirtumą vaikų elgesyje

Rugsėjis atneša ne tik naujus mokslo metus, bet ir didžiulį kasdienybės pokytį, ypač vaikams. Mokslo metų stresas gali stipriai paveikti vaiko santykį su maistu. Grįžimas į mokyklą, ankstyvas kėlimasis, vertinimo baimė ir socialinis spaudimas sukelia nemažai streso. Dažnai tėvams tampa sunku atskirti: ar vaiko pasikeitęs apetitas yra laikina reakcija į naują rutiną, ar tai jau rimto valgymo sutrikimo pradžia? Todėl svarbu žinoti kaip atpažinti streso sukeltus mitybos pokyčius, o kokie pavojaus ženklai išduoda valgymo sutrikimų pradžią ir būtina kreiptis į gydytojus.

Prasidėjus rudeniui, vaiko elgesio pokyčiai yra natūrali reakcija į pasikeitusią aplinką. Tačiau svarbu stebėti, kaip ilgai šie pokyčiai trunka ir kokie motyvai už jų slepiasi. Jei mitybos įpročiai pasikeitė staiga, sutapus su mokslo metų pradžia, tai dažniausiai yra adaptacinis stresas. Vaikas gali laikinai prarasti apetitą arba, priešingai, ieškoti paguodos „emociniame valgyme“ (dažniausiai renkantis saldumynus ar greitą maistą). Simptomai mažėja vaikui priprantant prie mokyklos ritmo (paprastai per 2–4 savaites), vaikas gali skųstis pilvo ar galvos skausmu prieš pamokas, jam sunku užmigti. Nėra ko nerimauti, jei vaikas nereiškia liguisto nepasitenkinimo savo svoriu, o maisto atsisakymas nėra susijęs su noru sulieknėti.

Kokie yra valgymo sutrikimo ženklai? Valgymo sutrikimai (tokie kaip anoreksija, bulimija ar ortoreksija) nėra tiesiog baimė eiti į mokyklą. Tai gilūs psichologiniai sutrikimai, kuriais vaikas bando kontroliuoti savo gyvenimą ar emocijas per maistą ir kūno svorį. Mokyklos pradžia gali tapti tik šių problemų katalizatoriumi. Čia svarbu problemos trukmė: pokyčiai gilėja ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį; maisto ribojimas arba persivalgymas tampa nuolatiniu elgesiu, dažnai valgoma slapčia; vaiko mintys sukasi tik apie kalorijas, kūno formas ir svorį. Tėvai turėtų sunerimti ir nedelsiant ieškoti specialistų pagalbos, pastebėję šiuos specifinius elgesio, fizinės ir emocinės sveikatos pokyčius namuose ir mokykloje:
• Maisto vengimas: Vaikas randa priežasčių nevalgyti kartu su šeima (sako, kad „jau pavalgė mokykloje“, nors grįžta alkanas).
• Ritualai prie stalo: Maistas pjaustomas itin mažais gabaliukais, stumdomas lėkštėje arba vaikas geria ekstremaliai daug vandens prieš valgį.
• Slaptas valgymas: Namuose pradeda dingti dideli maisto kiekiai, randamos paslėptos pakuotės ar maisto likučiai vaiko kambaryje.
• Dažnas lankymasis tualete: Vaikas bėga į tualetą iškart po valgio (gali būti bandoma sukelti vėmimą).
• Staigus svorio kritimas arba svyravimai: Drabužiai tampa pastebimai per dideli, vaikas pradeda nešioti tik laisvus, kūną slepiančius drabužius.
• Nuolatinis šaltkrėtis: Vaikui šalta net šiltoje patalpoje (dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos).
• Nuotaikų kaita: Padidėjęs dirglumas, nerimas, socialinė izoliacija (atsisakymas bendrauti su draugais, kuriais džiaugėsi vasarą).
• Silpnumas ir galvos svaigimas: Vaikui trūksta energijos mokytis, sunku sutelkti dėmesį.

Kaip elgtis tėvams rugsėjo mėnesį? Kalbėkite be kritikos: Vietoj „kodėl tu nieko nevalgai?“, paklauskite: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu jautiesi pavargęs ir mažiau valgai, kaip jautiesi mokykloje?“. Valgykite kartu: Bent vienas dienos valgymas (pavyzdžiui, vakarienė) turėtų būti bendras šeimos laikas be ekranų ir streso. Nekomentuokite išvaizdos: Venkite pastabų apie vaiko ar kitų žmonių svorį bei kūno formas. Stebėkite pietų dėžutes: Jei vaikas grįžta su pilna pietų dėžute, pasidomėkite, ar jam neužteko laiko pavalgyti ar priežastys yra gilesnės.

Jei pastebėjote bent kelis iš paminėtų valgymo sutrikimo ženklų arba jei streso simptomai per pirmąsias mokslo metų savaites tik stiprėja, nelaukite. Pradėkite nuo konsultacijos su šeimos gydytoju, vaikų psichologu, Valgymo sutrikimų centro specialistais. Nemokamas psichologo konsultacijas teikia Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Irma Sabonytė, kreiptis tel. 0-611-43841 ar el. p. irma@trakuvsb.lt.