Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta onkologinės ligos diagnozę, praeina nelengvu gydymo keliu ir lieka gyventi su gydymo sukeltomis pasekmėmis. Vyrai po prostatos vėžio gydymo dažniausiai susiduria su šlapimo nelaikymu ir tai tampa ne mažiau didesniu iššūkiu nei onkologinė diagnozė. VšĮ Inkocentro vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė ragina sergančiuosius drąsiau kalbėti su medikais apie šlapimo nelaikymą, nes tik tada bus gauta reikiama pagalba, gydymas ir galimybė kokybiškai gyventi.
Onkologinės ligos pasekmės
Prieš pusantrų metų Bronius išgirdo diagnozę – prostatos vėžys. Kova su vėžiu prasidėjo dar prieš pirmąjį karantiną, karantino metu vyras sako labai juo džiaugęsis, jis leido likti namie, visai nesinorėjo būti tarp žmonių.
„Aš turėjau daug laiko viską apmąstyti – nuskambėjusią vėžio diagnozę, visą išgyventą gydymą, ir naujus sunkumus, kurie vis iškyla. Vėžio diagnozė – tai tik pradžia kovos. Iš pradžių kartu su medikais kovoji už savo gyvybę, už teisę dar kurį laiką gyventi. Paskui organizmas stengiasi išlikti stiprus ir pakelti visą tekusį gydymo krūvį. Tada lieki namuose ir kovoji su savo emocijomis, mintimis, baimėmis dėl ateities. Tuo pačiu metu tenka kovoti ir su gydymo pasekmėmis. Mano atveju, tai prasidėjęs šlapimo nelaikymas.
Gydytojas bandė pakelti ūpą ir sakė, kad šitam simptomui duodamas pusmetis, per tiek laiko viskas gali atsistatyti ir šlapimo nelaikymo nelikti. Po operacijos kelis mėnesius nedirbau, reabilitacija, paskui pasiėmiau dar nedarbingumą. Nebuvau pasiruošęs grįžti į darbą. Slėgė ir vėžio diagnozė, ir tas šlapimo nelaikymas“, – pasakoja Bronius.
Prostatos vėžys
Naujų prostatos vėžio atvejų per metus registruojama apie 3500. Lietuvoje gyvena maždaug 18 000 vyrų, išgirdusių prostatos vėžio diagnozę. „Šiuo metu ši liga gerai valdoma, išgyvenamumo trukmė po šios diagnozės yra pakankamai ilga, tad sergantiesiems ir jų artimiesiems kyla naujų iššūkių. Vienas iš tokių – kaip toliau po gydymo gyventi kokybiškai. Vyrai susidūria su gydymo komplikacijomis ar ligos simptomais, tokiais kaip šlapimo nelaikymas. Vyrus kamuoja nerimas, kaip su tuo toliau gyventi. Kas dešimtas vyras susidūria su šlapimo nelaikymu, tačiau apie tai kalbėti yra sunku, nedrįstama ieškoti pagalbos, neretai žmogus tiesiog izoliuojasi“, – sako gydytoja J. Misevičienė.
Šlapimo nelaikymas, atsirandantis po prostatektomijos ir spindulinio gydymo (brachiterapijos) vadinamas jatrogeniniu šlapimo nelaikymu. Šiaurės šalyse atlikta sergančiųjų šlapimo nelaikymu apklausa parodė, kad 41 proc. jaučia gėdą dėl šio susirgimo, trečdalis prisipažįsta, kad pablogėjo seksualinis gyvenimas, ketvirtadalis apklaustųjų sako, jog ima savęs negerbti, o maždaug penktadalis jaučia liūdesį ir depresiją.
Kurti tolimesnio gyvenimo strategiją
„Žmona labai kantriai ir supratingai nešė informaciją apie gyvenimą su šlapimo nelaikymu. Spausdino visokius straipsnius iš interneto, nupirko įklotų ir tokias užmaunamas kelnaites. Dvi dienas į jas žiūrėjau, kol ryžausi užsidėti. Perskaičiau organizacijos Inkocentras tinklalapyje apie kvapą, kurio turintys šlapimo nelaikymą labai greitai ima nejausti. Supratau, kad turiu tą padaryti ir dėl savo šeimos narių. Nespėjau grįžti į darbą, prasidėjo karantinas ir aš žinokit, lengviau atsikvėpiau. Gavau dar kelis mėnesius. Dar kelis mėnesius galėjau slėptis namuose ir niekas nesužinojo apie mano šlapimo nelaikymą“, – dalinosi savo išgyventais jausmais Bronius. – „Iki tos gydytojo minėtos pusės metų pabaigos liko visai nedaug. Nepanašu, kad šlapimo nelaikymas gerėja. Gydytojas sakė, kad realiai galima laukti ir iki metų, gali šlapimo nelaikymas susitvarkyti per metus. Bet, kaip aš suprantu, jeigu kažkas eina gerėjimo linkme, tai turi mažėja. O mano situacija išlieka tokia pati, kaip prasidėjo po operacijos tas šlapimo ištekėjimas, taip ir yra. Ir tas labai neramina. Kol vieni laukė karantino pabaigos, aš laukiau, kad man baigtųsi šlapimo nelaikymas. Žmona pasiūlė pradėti galvoti apie planą B – jeigu šlapimo nelaikymas išliks po pusmečio ar net ir po metų. Kurti planą B, kaip aš su tuo gyvensiu. Mano darbas toks – aš kuriu strategijas. Žmona sako, kad turiu ir savo gyvenimui sukurti plano B strategiją. Kaip aš gyvensiu, jeigu šlapimo nelaikymas taps mano lėtine liga? Skaitau knygas, žmonių susidūrusių su šlapimo nelaikymu istorijas – tai labai padeda kurti tą strategiją“.
Penktadaliui šlapimo nelaikymas išlieka
Gydytojų vertinimu, 20 proc. pacientų po prostatos vėžio gydymo operacijos ima nelaikyti šlapimo, 80 proc. šių pacientų per metus šlapinimosi funkcija atsistato, penktadaliui pacientų šlapimo nelaikymas išlieka iki gyvenimo pabaigos.
„Skaičiuojama, kad mūsų šalyje per metus 75 vyrams šlapinimosi funkcija neatsistato“, – sako J. Misevičienė. Anot jos, šiems vyrams teks išmokti naudotis šlapimą sugeriančiomis priemonėmis, tinkamai jas užsidėti, pasirinkti jiems tinkamiausio sugeriamumo laipsnio gaminius.
Jurga Misevičienė sako vis negalinti pamiršti vieno organizacijai atsiųsto žmogaus laiško. „Vyras rašė, kad susidūręs su šlapimo nelaikymu pasirinko gyvenimą nuošalesnėje sodyboje. Jis suprato, kad dėl nuo jo sklindančio šlapimo kvapo negalės likti darbo rinkoje. Tai labai klaidingas įsitikinimas. Susidūrus su šlapimo nelaikymu nereikia bėgti gyventi į mišką. Šlapimo nelaikymui gydyti yra įvairių priemonių, pradedant vaistais ir baigiant įvairiomis chirurginėmis priemonėmis. Žinoma, užtrunka, kol laukiama apsilankymų pas gydytojus, kol atliekami tyrimai ir kitos medicininės procedūros. Per tą laiką reikia toliau gyventi, neužsidaryti. Šlapimo kvapą puikiai sugeria šiuolaikinės šlapimą sugeriančios priemonės“, – sako J. Misevičienė.
Karantino pasekmė – užmiršta prevencija
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, koronaviruso pandemija gerokai sumažino profilaktinių patikrinimų apimtis. Pernai priešinės liaukos vėžio prevencinėje programoje pasitikrino 43 proc. mažiau vyrų nei užpernai. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė įsitikinusi – sugrįžusi vyrų baimė eiti į gydymo įstaigas greitu laiku pademonstruos pasekmes. „Nediagnozuotos prostatos ligos reiškiasi šlapimo nelaikymu, vėlyvesnių prostatos vėžio stadijų gydymas neretai sukelia šlapimo nelaikymą“, – sako gydytoja J. Misevičienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai 48 000 vyrų, galėjusių sudalyvauti prevencinėje priešinės liaukos (prostatos) ankstyvosios diagnostikos programoje, nusprendė likti namuose. 2020 m. storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 33 proc. mažiau žmonių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – 26 proc. mažiau žmonių.
„Pastaruosius kelis metus stebėjome pokytį – vyrai noriau dalyvavo prevencinėse patikrų programose. Dėka įvairių informacinių kampanijų, paskaitų, susitikimų su gyventojais, žmonės ėjo ir tikrinosi. Prostatos vėžio draugija savu laiku apvažiavo mažiausius ir atokiausius Lietuvos kampelius – vežė vyrams profilaktinius prostatos testus. Tada net atokiausiame Lietuvos kaime vyrai žinojo, kad galima iš anksto pasitikrinti dėl vėžio. Švietėm, mokėm, rodėm ir dabar toks įspūdis, kad atėjo kovidas ir dingo visos kitos ligos. Tame tarpe ir prostatos vėžys, ir šlapimo nelaikymas. Ir vėl visi užmiršo, kur kreiptis“, – apgailestauja VšĮ Inkocentras vadovė.
Pasekmes matysime dar kelis metus
Buvęs POLA valdybos narys, ilgametis buvęs Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos vadovas Gediminas Žižys reiškia didelį susirūpinimą dėl beveik nevykstančių ankstyvos prevencijos patikrų programų. Jis įsitikinęs, kad to padariniai bus matomi kelis artimiausius metus.
„Sveikatos paslaugų prieinamumas buvo absoliučiai blogas. Pasikeitė sveikatos priežiūros įstaigų požiūris į pacientą. Atsirado nuotolinis bendravimas, jis pakeitė mūsų santykius su šeimos gydytojais. Ar yra parengtas nors vienas kalbėtojas – slaugė ar šeimos gydytojas, kuris pasakytų žmogui, kuris nesilankė gydymo įstaigose visus metus, kaip jis dėl to nukentėjo?“, – nuotoliniuose POLA organizacijos mokymuose pacientams klausė G. Žižys.
Gediminas Žižys įsitikinęs – reikia labiau reglamentuoti nuotolinį bendravimą tarp paciento ir mediko, sukurti kažkokį algoritmą. „Daug ką reikia tobulinti: bendravimą su pacientais, gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, spręsti reabilitacijos klausimus. Gydytojai turi nusiimti savo karūnas ir kviesti pacientus gražiai, padoriai, kultūringai, kad žmonės nebijotų, nes mes dabar bijome“, – kalbėjo G. Žižys.
Vyrai – išdrįskite būti drąsūs
„Vyrai turi didelį privalumą – jie gali matyti savo šlapimo srovę ir patys įvertinti ankstyvus pokyčius. Šlapinantis vyrai mato savo šlapimo srovę ir bet koks jos pokytis jau yra raudona lemputė, raginanti skubėti pasikonsultuoti pas gydytoją“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.
Trukčiojanti šlapimo srovė, pasikeitusi šlapimo srovės trajektorija, naktinis noras pasišlapinti – tai požymiai, išduodantys, kad prostatoje jau yra pokyčių. Kai yra pokyčių prostatoje, vyras gali matyti, kad šlapimas labai nedideliais kiekiais išteka nuolat. Tai vadinama persipildymo šlapimo nelaikymas, kai šlapimas varva lašeliais.
„Būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, jis gali nukreipti pas urologą, nes reikės atlikti PSA tyrimą. Reikėtų specialisto konsultacijos, kad jis įvertintų išgydymo galimybes. PSA tyrimą gali skirti ir šeimos gydytojas“, – aiškino J. Misevičienė. Ji pridūria – diagnozavus šlapimo nelaikymą, priklauso valstybės kompensacija šlapimą sugeriančioms priemonėms.
Šlapimą sugeriančios priemonės
Pasak specialistės, informaciją apie įklotus vyrai gali gauti bet kurioje vaistinėje, jeigu nedrąsu apie tai kalbėtis akis į akį, galima skambinti Inkocentro telefonu, gausite nuotolinę nemokamą konsultaciją.
„Raginu vyrus atrasti savyje drąsos pasirūpinti savo sveikata – sudalyvauti prevencinėse patikros programose. Ir nėra gėda turėti šlapimo nelaikymą, gėda – nieko su tuo nedaryti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė. – „Svarbu žinoti, kad esant šlapimo ar išmatų nelaikymui, kai nustatoma tokia diagnozė, jūs turite teisę gauti kompensuojamas slaugos priemones. Apie tai reikia kalbėtis su savo šeimos gydytoju“.
Turintys šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą (patvirtintą medikų suteikiant ligos kodą) turi teisę gauti kompensaciją slaugos priemonėms įsigyti:
- Esant vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui gauna 60 vnt. įklotų per mėnesį;
- esant sunkiam – nuo liepos 1 d. bus kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį;
- jeigu yra ir išmatų nelaikymas, papildomai gaunama kompensacija 45 vnt. sauskelnių įsigyti;
- priemoka vaistinėse netaikoma senjorams, sulaukusiems 75 m. ir neįgaliesiems bei sulaukusiems senatvės pensijos, jei turi draudžiamųjų pajamų mažiau nei 244.15 eur/mėn.
