Apžvelgiant epidemiologinę vėžio situaciją Lietuvoje (2021–2025 m.) bei vadovaujantis Instituto Vėžio registro duomenimis, vėžio epidemiologija Lietuvoje rodo nuoseklias tendencijas: sergamumas piktybiniais navikais palaipsniui didėja, o mirtingumas nuosekliai mažėja.
Duomenų analizė rodo, kad sergamumas piktybiniais navikais vis dar išlieka viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų Lietuvoje: Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirčių struktūroje piktybiniai navikai išsilaiko pirmaujančiose pozicijose. Tokia situacija suponuoja Vėžio registro svarbą, o nuoseklus sergamumo, mirtingumo ir išgyvenamumo rodiklių stebėjimas yra svarbi sveikatos politikos, prevencijos ir ankstyvosios vėžio diagnostikos priemonių planavimo dalis. Per 2001–2023 m. laikotarpį Lietuvoje registruojamų naujų vėžio atvejų skaičius iš esmės didėjo, nors atskirais metais stebimi svyravimai. Sergamumo rodikliai, skaičiuojami 100 tūkst. gyventojų, ilgą laiką didėjo, vėliau pradėjo stabilizuotis. Laikinas naujai diagnozuotų atvejų sumažėjimas stebimas apie 2020 metus, tačiau vėlesniu laikotarpiu rodikliai vėl augo. Bendros sergamumo tendencijos išlieka panašios.
Naujausiais stebėsenos duomenimis, bendras sergamumas onkologinėmis ligomis šalyje kasmet didėja, o sergamumo rodiklis pastaraisiais metais siekia apie ≈ 600 – 700 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Atsižvelgus į šiuos skaičius, onkologinių ligų prevencija yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos keliamų tikslų. Onkologinių ligų prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kuriai skiriamas didžiulis dėmesys. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos politiniuose dokumentuose įtvirtinamos rekomendacijos ir nuostatos, kuriose aprašomas poreikis suvaldyti onkologines ligas ir taikyti įrodymais pagrįstas intervencijos priemones.
Piktybiniais navikais serga įvairaus amžiaus žmonės, net ir vaikai, tačiau vis dėlto dauguma žmonių suserga būdami daugiau nei 50 metų amžiaus. Taigi vyresnis amžius yra vėžio rizikos veiksnys.
Mirtis – negrįžtamas visų gyvybės požymių išnykimas bet kada po gimimo (gyvybinių funkcijų nutrūkimas be galimybės atgaivinti).
1 paveikslas. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų gyventojų skaičius Lietuvoje ir Trakų rajono savivaldybėje pagal metus 100 000 gyv.
Higienos instituto stebėsenos duomenimis 2025 m. bendras sergamumas onkologinėmis ligomis Trakų rajono savivaldybėje mažesnis nei šalyje.
2 paveikslas. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų Trakų rajono savivaldybės gyventojų skaičius 2025 m. pagal diagnozių grupes (abs. sk.)
Vėžio instituto duomenimis didžiausias mirtingumas Trakų rajono gyventojų 2025 m. fiksuojamas nuo trachėjos, bronchų, plaučių, mažiausias – nuo storosios žarnos piktybinių navikų.
Sergantys asmenys (ligotumas) – asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra užregistruota bent viena liga ar trauma iš atskirų ligų ar ligų grupių, skaičius (pagal TLK kodus).
3 paveikslas. Sergančių piktybiniais navikais gyventojų skaičius Lietuvoje ir Trakų rajono savivaldybėje 2025 m. 100000 gyv.
2025 metais Higienos instituto stebėsenos duomenimis Trakų rajono savivaldybės gyventojų mažiau sirgo storosios žarnos, priešinės liaukos, krūties, bet daugiau trachėjos, bronchų, plaučių ir skrandžio piktybiniais navikais. Bendras gyventojų sergamumas piktybiniais navikais Trakų rajono savivaldybėje mažesnis nei Lietuvoje.
Rūpinimasis sveikata yra visuomenės kultūros požymis, tačiau labai svarbu, kad žmonės tai darytų ir patys. Juk laiku pastebėta gali būti išgydoma net pati sunkiausia liga.
Prevenciniai sveikatos tikrinimai skirti nustatyti, ar pacientas sveikas, arba kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir turėti didesnę tikimybę ją išgydyti. Tačiau ir patys žmonės, propaguodami sveiką gyvenseną, gali reikšmingai pagerinti savo sveikatą.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasa kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo: gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Trys iš jų – gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio – vykdomos pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą (su šeimos gydytoju siuntimu) arba akušerį (be šeimos gydytojo siuntimo), tel.: 845 515554 (I skyrius), 845 505090 (II skyrius) arba registruotis internetu http://www.seimos-klinika.lt/
4 paveikslas. Lietuvos ir Trakų rajono gyventojų mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų pagal metus 100 000 gyv.
Higienos instituto duomenimis tik 2023 metas Trakų rajono savivaldybėje fiksuojamas mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų didesnis nei visoje Lietuvoje.
Krūties vėžys vis dar išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių Lietuvos moterų onkologinių ligų. Laiku pastebėjus ligą, galima ją suvaldyti: daugiau nei 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos vėžiu, yra visiškai išgydomos. Įvairių pasaulio, ne tik Europos, šalių duomenimis, įdiegus prevencinę patikros programą, per 5 metus mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 30 proc.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
5 paveikslas. Lietuvos ir Trakų rajono gyventojų mirtingumas nuo krūties vėžio piktybinių navikų pagal metus 100 000 gyv.
Trakų rajono savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo krūties vėžio piktybinių navikų 2022 ir 2024 metais Higienos instituto stebėsenos fiksuojamas didesnis nei Lietuvoje. Nuo 2024 metų savivaldybėje stebima šios rūšies ligos mirtingumo mažėjimo tendencija.
Storosios žarnos vėžys – itin dažna vėžio forma. Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet aptinkama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų žmonės. Paprastai pacientai ilgai nejunta jokių ligos simptomų.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. Programa visoje Lietuvoje vykdoma nuo 2014 m. liepos 1 d.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
6 paveikslas. Lietuvos ir Trakų rajono gyventojų mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio piktybinių navikų pagal metus 100 000 gyv.
Lyginant Trakų rajono ir Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo storosios žarnos piktybinių navikų rodiklius, galima teigti, kad 2021 – 2025 m. laikotarpyje savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo šios ligos vėžio formos fiksuojamas mažesnis nei Lietuvoje, taip pat stebima mirtingumo savivaldybėje mažėjimo tendencija.
Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Profilaktiškai tikrintis labai svarbu, nes dauguma vyrų ilgai nejaučia jokių simptomų.
Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
7 paveikslas. Lietuvos ir Trakų rajono gyventojų mirtingumas nuo priešinės liaukos vėžio pagal metus 100 000 gyv.
Pagal Higienos instituto Vėžio registro stebėseną didžiausias mirtingumo nuo priešinės liaukos vėžio rodiklis užfiksuotas 2021 m. ataskaitoje Trakų rajono savivaldybėje, 2024 m. šio rodiklio reikšmė vėl didesnė nei Lietuvoje. 2025 metais šios ligos vėžio formos mirtingumas ženkliai sumažėjo.
Vėžio profilaktika – tai priemonių, padedančių išvengti vėžio ligos, visuma. Manoma, kad apie 50% visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jei būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės. Dar gaji nuostata, kad vėžio profilaktika – gydytojų rūpestis. O iš tikrųjų tik suvienijus gydytojų ir visuomenės pastangas atsiranda daugiau šansų nesusirgti vėžio liga, o susirgus – anksti ją nustatyti ir sėkmingai gydyti. Todėl būtina, kad visuomenė pakankamai žinotų apie vėžio profilaktiką, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniniame gyvenime.
Stengiantis išvengti vėžio ligos, svarbu žinoti, kokie yra vėžio rizikos veiksniai, t.y. kas turi įtakos jam atsirasti. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai jau nustatyti, ne visi nustatytieji vienodai svarbūs vėžiui susiformuoti. Visgi nemažai rizikos veiksnių jau yra žinoma. Anglų mokslininkas R. Doll šitaip pagal įtakos dydį įvairiems navikams išsivystyti išdėsto vėžio rizikos veiksnius:
• Tabako rūkymas – 29 – 31 %
• Netinkama mityba – 20 – 50 %
• Reprodukciniai hormonai – 10 – 20 %
• Infekcija – 10 – 20 %
• Elektromagnetinė spinduliuotė – 5 – 7 %
(jonizuojantieji, ultravioletiniai spinduliai)
• Alkoholis – 4 – 6 %
• Profesija – 2 – 4 %
• Aplinkos užterštumas – 1 – 5 %
• Fizinio aktyvumo stoka – 1 – 2 %
• Vaistai – <1 %
Šiuo metu žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Tai retinoblastoma, polipiniai ir nepolipiniai gaubtinės žarnos vėžiai, krūties, kiaušidžių, prostatos, plaučių vėžys. Iš tikrųjų paveldimi ne navikai, bet polinkis jais sirgti, kuris susijęs su sutrikusių (mutuotų) genų paveldėjimu. Polinkis sirgti piktybiniais navikais nėra lengvai nustatomas. Tačiau, žinant asmens gyvenimo, šeimos istoriją, galima išskirti specialią rizikos grupę, kurią sudarytų žmonės, laikytini linkusiais susirgti vėžiu. Jiems gali būti atlikti genetiniai tyrimai ir nustatyti pakitę atitinkami genai. Reikia žinoti, jog visiškai ne kiekvienas žmogus, kurio giminėje buvo ar yra vėžio atvejų ir net nustatyti mutuoti genai, būtinai susirgs vėžiu.
Ryšys tarp rizikos susirgti vėžiu ir susirgimų vėžiu giminėje:
• Krūties vėžys nustatytas motinai iki 40 metų amžiaus vėžio riziką padidina 2 kartus
• Krūties vėžys nustatytas motinai iki 70 metų amžiaus vėžio riziką padidina 1,5 karto
• Krūties vėžys nustatytas seseriai vėžio riziką padidina 1,7 karto
• Storosios žarnos vėžys nustatytas vienam iš tėvų ar giminaičių vėžio riziką padidina 1,7 karto
• Storosios žarnos vėžys nustatytas abiem tėvams arba 2 giminaičiams vėžio riziką padidina 3 kartus
• Prostatos vėžys nustatytas tėvui vėžio riziką padidina 1,5 karto
• Prostatos vėžys nustatytas broliui vėžio riziką padidina 1,5 karto
• Plaučių vėžys nustatytas vienam iš tėvų ar giminaičių vėžio riziką padidina 2 kartus
Įs i d ė m ė k i m e – nė vienas iš nurodytų veiksnių pagal reikšmę vėžiui išsivystyti negali prilygti tabako rūkymo ir netinkamos mitybos poveikiui, todėl sveika gyvensena nuo jaunų dienų – patikimas sveikatos laidas.
Suvokus vėžio rizikos veiksnių pragaištingumą, kai kurių jų galima visiškai atsisakyti (rūkymo, per riebaus ir per sotaus maisto, piktnaudžiavimo alkoholiu), kai kurių poveikį žymiai sumažinti: laikytis saugaus darbo taisyklių, nesideginti per daug saulėje ir pan. Tai daug priklauso nuo žmogaus geros valios.
Yra vėžio rizikos veiksnių, kurių poveikio pats žmogus kontroliuoti negali. Didesnę vėžio riziką turi asmenys:
• Sergantys ikinavikinėmis ligomis
• Sirgę ir gydyti dėl piktybinių navikų
• Kurių šeimose buvo ar yra sergančių ir sirgusių krūties, storžarnės, kiaušidžių, skrandžio, prostatos, plaučių vėžiu.
Ateities tendencijas neabejotinai veiks populiacijos senėjimas, gyvenimo būdas (rūkymo, alkoholio vartojimo tendencijos, mitybos įpročiai, kt. rizikos veiksniai), prevencinių programų vykdymas bei jų tobulinimas, diagnostikos ir gydymo pažanga. Tikimasi, kad pradėjus pilnai veikti naujos kartos Vėžio registrui ir esant galimybei atlikti realaus laiko duomenų analizę, pagerės onkologinių ligų rodiklių stebėsena, o sprendimų priėmėjai turės realia statistika pagrįstus duomenis sprendimų priėmimui ir vėžio programos tikslų įgyvendinimui.
Nors dėl demografinių priežasčių ir populiacijos senėjimo bendras sergamumas onkologinėmis ligomis didės, tačiau dėl diegiamų prevencinių programų, diagnostikos, gydymo ir stebėsenos inovacijų, mirtingumo nuo onkologinių ligų ir išgyvenamumo susirgus rodikliai gerės.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje onkologinių ligų epidemiologinė situacija išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema. Sergamumo rodikliai ilgalaikėje perspektyvoje turi didėjimo tendenciją, o mirtingumas išlieka gana stabilus. Epidemiologinių rodiklių analizė taip pat rodo ankstyvos diagnostikos ir veiksmingų gydymo metodų svarbą gerinant pacientų išgyvenamumą.
Už dalyvavimą visose minėtose programose nereikia mokėti, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Nedraustiesiems pacientams arba nepriklausantiems nustatytai amžiaus grupei prevencinių programų paslaugos gali būti suteiktos, bet už jas reikės susimokėti.
Tačiau net jei pacientas ir patenka į valstybės finansuojamos prevencinės programos dalyvių amžiaus grupę, jo dalyvavimas programoje gali būti apribotas dėl jau pasireiškusių ligos simptomų, tam tikrų ligų ar kontraindikacijų, kai jau reikia taikyti ne prevencines priemones, o gydyti.
Šaltiniai: Nacionalinis vėžio institutas,
Higienos institutas. Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos duomenys.
Parengė Trakų rajono visuomenės sveikatos biuro stebėsenos specialistė Olga Šabanienė