Žiemos metu mūsų sveikatą veikia ne tik šaltas oras, trumpesnės ir tamsesnės dienos, bet ir prastesnė oro kokybė, mažesnis fizinis aktyvumas bei uždaros patalpos, kuriose praleidžiama didesnę laiko dalį. Nors plika akimi oro tarša patalpose dažnai nematoma, jos poveikis sveikatai gali būti reikšmingas. Ir kuo daugiau laiko praleidžiama patalpose, tuo daugiau galimybių atsiranda teršalams patekti į jas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vidaus patalpų oro taršą laiko vienu iš svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių, kuri priklauso nuo tinkamo mikroklimato gyvenamosiose patalpose. Žiemą, siekiant išsaugoti šilumą, pastatai tampa sandaresni, rečiau atidaromi langai, todėl patalpose kaupiasi dulkės, alergenai, dauginasi bakterijos ir virusai, didėja drėgmės ir pelėsio atsiradimo rizika, kaupiasi cheminės medžiagos iš buities priemonių, atliekant įvarius valymo ir kitus namų ruošos darbus, taip pat gaminant maistą.
Dulkės – tai sudėtingas mišinys, kurį gali sudaryti odos dalelės, tekstilės pluoštai, gyvūnų pleiskanos, pelėsių sporos, bakterijos ir virusai, iš lauko patenkančios kietosios dalelės (KD). Jos plika akimi nematomos, bet yra reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys. Nors iš pirmo žvilgsnio patalpų oras gali atrodyti švarus, tačiau šildymo sezono metu susidaro palankios sąlygos dulkėms ir mikroorganizmams kauptis bei cirkuliuoti ore.
Šaltuoju sezono metu patalpų oras blogėja dėl sumažėjusio vėdinimo. Užsandarinti langai ir siekis išsaugoti šilumą lemia mažesnę oro kaitą. Patalpose kaupiasi anglies dioksidas (CO₂), lakiosios organinės medžiagos. Kietojo kuro, dujiniai, centrinio šildymo įrenginiai gali išskirti teršalus – kietąsias daleles (KD), anglies monoksidą (CO). Patalpose padidėja dulkių ir alergenų kiekis. Sausas oras ir šildymo sistemos sukelia oro judėjimą – šiltas oras kyla į viršų, leidžiasi žemyn, sudarydamas nuolatinę oro cirkuliaciją. Kartu su oro srautais juda ir dulkės, ore susidaro daugiau smulkių dalelių, kuriose gali būti dulkių erkučių, pelėsių sporų, bakterijų. O jeigu vienoje patalpoje dar būna ir daugiau žmonių, padidėja infekcijų plitimo rizika, nes žmogus pats yra pagrindinis mikroorganizmų šaltinis – kalbant, kosint ar čiaudint į aplinką išsiskiria aerozoliai, kurie gali būti su virusais bei bakterijomis.
Įtakos patalpų oro taršai turi ir intensyvesnė lauko oro tarša. Šaltuoju sezonu metu suintensyvėjus kietojo kuro deginimui individualiuose namuose, padidėja transporto emisijos esant temperatūros inversijoms lauke, nes lauko teršalai kaupiasi arčiau žemės paviršiaus ir per vėdinimo angas, plyšius, langus ar duris gali patekti į patalpas.
Gatvių priežiūrai naudojama druska ir smėlis kartu su avalyne parnešami į namus taip pat turi įtakos taršai, nes kaupiasi ant grindų, kilimų bei kitų paviršių. Smėlis gali pažeisti grindų dangą, o druska – sukelti nepageidaujamas dėmes. Teršalus į namus gali parnešti ir naminiai gyvūnai ant savo kailio.
Labai svarbus rodiklis patalpose – drėgmė.Optimalus santykinės oro drėgmės lygis turėtų būti 40–60 procentų.Per sausas oras (<30 proc.) dirgina gleivines, didina infekcijų riziką.Per drėgnas oras (>60 proc.) sudaro palankias sąlygas pelėsiui ir dulkių erkutėms daugintis.
Šildymas sumažina patalpų oro drėgmę, todėl ji dažnai nukrenta žemiau 30 proc. Drėgmės svyravimai (pvz., dėl virtuvės garų ar vonios dušo) gali skatinti pelėsių augimą, kuris savo ruožtu išskiria biologines daleles į orą. Smulkios dulkių dalelės lengviau pakyla nuo paviršių ir ilgiau išsilaiko ore, o virusai gali išlikti gyvybingi ilgesnį laiką. Jeigu radiatoriai, ventiliacijos angos ar filtrai nėra nuolat valomi, jie gali tapti papildomu taršos šaltiniu.
PSO pabrėžia, kad patalpų mikroklimatas (drėgmė, ventiliacija) turi tiesioginę įtakos kvėpavimo sveikatai. Jei patalpų temperatūra žema, padidėjusi drėgmė ir patalpos mažai vėdinamos, susidaro palankios sąlygos pelėsiui plisti aplinkoje. Pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos – toksinai, gali pažeisti beveik visas žmonių ir gyvūnų organizmo sistemas. Kai gyvenamojoje aplinkoje susikaupia didelė toksinų koncentracija – jie gali tapti sunkių ligų (alergijos, bronchinės astmos), kvėpavimo takų infekcijos viena iš priežasčių. Pelėsiai neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus sukeldami alergijas, bet pakliuvę su maistu į žarnyną, gali pakenkti ir virškinimo sistemai. Labiausiai pelėsiui jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščiosios bei žmonės turintys silpną imunitetą.
Nešvarumų kaupimasis tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Bakterijos ir virusai lengviau kaupiasi nevalytuose paviršiuose, o sausas patalpų oras dar labiau apsunkina situaciją. Sausesnėje aplinkoje gleivinės tampa jautresnės ir mažiau atsparios infekcijoms. Gali skaudėti galvą, atsirasti mieguistumas, akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, kvėpavimo takų diskomfortas. Pasak PSO, patalpų oro kokybė yra vienas svarbiausių aplinkos sveikatos veiksnių, turinčių įtakos kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių bei alerginių ligų paplitimui. Nepakankama ventiliacija taip pat didina kvėpavimo takų infekcijų plitimo rizika uždarose patalpose.
PSO išskiria keletą grupių, kurioms žiemos sezono metu kyla didesnė rizika. Tai:
– vyresnio amžiaus žmonės;
– kūdikiai ir mažamečiai vaikai;
– sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis;
– žmonės, gyvenantys prastai šildomuose ar ventiliuojamuose būstuose.
Vadovaujantis tarptautinėmis visuomenės sveikatos rekomendacijomis, galima paminėti keletą esminių prevencijos priemonių:
- Reguliarus vėdinimas. Vėdinti patalpas kelis kartus per dieną trumpai ir intensyviai (5–10 min.), ypač miegamuosius. Vėdinimas padeda sumažinti vidaus teršalų koncentraciją – ventiliacijos trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios uždarytos patalpose teršalų kiekis gali padidėti.
- Optimali drėgmė. Palaikyti 40–60 proc. santykinę oro drėgmę. Naudoti drėkintuvus – juos reguliariai valyti.
- Drėgnas valymas. Bent 1–2 kartus per savaitę valyti dulkes drėgnu būdu, siurbti siurbliu su HEPA filtru.
- Šildymo ir vėdinimo sistemų priežiūra. Reguliariai valyti radiatorius, keisti filtrus.
- Dulkių kaupimosi mažinimas. Vengti perteklinės tekstilės, reguliariai skalbti užuolaidas, palaikyti tvarką.
Švarus patalpų oras – tai svarbi investicija į sveikatą, padedanti apsaugoti save ir savo artimuosius šaltuoju metų laiku
Parengė visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Rybalko