Pasaulinės širdies dienos minėjimas Trakų rajone

Rugsėjo 29-oji – Pasaulinė širdies diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas, paskatinti sveiką gyvenseną.

Pasaulinė širdies federacija visuomenę ragina susimąstyti apie šias problemas – netinkamą gyvenimo būdą, aukštą kraujo spaudimą, aukštą gliukozės kiekį kraujyje, antsvorį ir kt. Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Pagrindinės ligos – išeminės širdies ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt.

Kad išsaugotume sveiką širdį, turime imtis tam tikrų veiksmų ir reguliariai tikrintis sveikatą. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų – ne.

Trakų visuomenės sveikatos biuro specialistės rugsėjo – spalio mėnesiais lankėsi Trakų rajono seniūnijose – Grendavėje, Paluknyje, Rūdiškėse, Onuškyje, Aukštadvaryje bei Trakuose – ir kvietė gyventojus nemokamai pasitikrinti gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Šioje iniciatyvoje iš viso dalyvavo 184 gyventojai.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad būtina reguliariai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, nes aukštas gliukozės kiekis kraujyje gali būti cukrinio diabeto požymis. Sergant cukriniu diabetu nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės.

Taip pat labai svarbu tikrintis cholesterolio kiekio kraujyje. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu: mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) – tai „blogasis“ cholesterolis, kurio kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) – tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Cholesterolis į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Kai yra per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės, dėl ko sulėtėja arba užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdies raumenį. Jeigu širdies nepasiekia pakankamai kraujo ir deguonies, atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Taip pat gali išsivystyti koronarinės širdies ligos, didėja aterosklerozės tikimybė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: mitybos pakeitimai, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, nerūkyti, koreguojami kiti dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali nutikti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt. Mitybos pakeitimai gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, palaikyti optimalų kūno svorį, tuo sumažindami riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Keli patarimai:

  • Stenkitės nevalgyti daug perdirbtų ir fasuotų maisto produktų.
  • Mažiau vartokite saldžių gėrimų ir vaisių sulčių – geriau rinkitės vandenį arba nesaldintas natūralias sultis.
  • Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais.
  • Valgykite maisto produktus, kuriuose yra kalio, magnio, kalcio.
  • Suvalgykite 5 porcijas (apie 5 saujas) vaisių ir daržovių per dieną.
  • Venkite alkoholio.
  • Gerkite daugiau vandens.

VSB specialistės Ugnė Karpovičienė ir Jolanta Garbotovič