Pasaulinė aplinkos sveikatos diena

Rugsėjo 26 d. minima Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija pažymi, kad kiekvienas žmogus privalo ir gali prisidėti prie saugios aplinkos išsaugojimo.

Pasaulinė aplinkos sveikatos diena kasmet minima siekiant atkreipti dėmesį į žalingą šiandienos aktualiausių aplinkosaugos problemų poveikį žmonių sveikatai.

2022 m. Pasaulinės aplinkos sveikatos dienos tema: „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus.“

Darnaus vystymosi tikslai – ne tik plati vizija darnesnei pasaulio ir visų gyventojų ateičiai, bet ir konkreti uždaviniais ir rodikliais paremta sistema.

2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime, valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą “Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.” Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 smulkesni uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.

Tikslai yra paremti penkiais principais:

Žmonės – panaikinti visų formų skurdą ir badą bei visus jų aspektus ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų išnaudoti savo galimybes oriai ir vienodomis sąlygomis bei sveikoje aplinkoje.

Planeta – apsaugoti planetą nuo nykimo per darnų vartojimą ir gamybą, taupų gamtos išteklių valdymą ir skubių veiksmų dėl klimato kaitos įgyvendinimą, kad ji galėtų patenkinti esamų ir būsimų kartų poreikius.

Gerovė (klestėjimas) – užtikrinti, kad visi žmonės gyventų pasiturinčiai, kad jų gyvenimas jiems teiktų pasitenkinimą ir kad ekonominė, socialinė ir technologinė pažanga derėtų su gamta.

Taika – puoselėti taikias, teisingas ir įtraukias visuomenes, kuriose nebūtų baimės ir smurto. Darnus vystymasis neįmanomas be taikos, o taika neįmanoma be darnaus vystymosi.

Partnerystė – sutelkti priemones, reikalingas šiai darbotvarkei įgyvendinti per atgaivintą pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę, pagrįstą sustiprinto pasaulinio solidarumo dvasia, kuri būtų sutelkta, pirmiausia, į neturtingiausių ir pažeidžiamiausių žmonių poreikius ir kurioje dalyvautų visos valstybės, suinteresuotosios šalys ir visi žmonės.

Darnaus vystymosi tikslus Jungtinės Tautos priėmė kaip visuotinį raginimą imtis veiksmų siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar ir ateityje.

Darnaus vystymosi tikslų integravimas į nacionalinę ir vietinę politiką ir planavimą yra itin vertinga priemonė, kuri efektyviai skatina darnesnį vystymąsi, aiškiai apibrėžiant ką tai reiškia tiek konkrečiose srityse, tiek nustatant jau padarytą pažangą.

Labai svarbu į procesus efektyviai įtraukti ne tik politiką formuojančias institucijas, bet ir politiką įgyvendinančio lygmens – regionus, miestus, vietinę savivaldą ir bendruomenes – taip tiesiogiai skatinant bendradarbiavimą, sisteminį požiūrį ir sprendimų integruotumą ir praktiškumą.

Lietuvos nacionalinėje politikoje darnaus vystymosi principai kaip šalies prioritetinė kryptis yra įtvirtinami per pagrindinius šalies strateginio planavimo dokumentus. Vienas iš jų Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ – svarbiausias šalies ilgalaikio planavimo strateginis dokumentas, kurio paskirtis kurti tokią aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas. Gamtos ištekliai turėtų būti naudojami racionaliai, išsaugota natūrali biologinė įvairovė ir kultūrinis kraštovaizdis, mažinama aplinkos tarša.

Darnus vystymasis yra daugiau nei rūpinimasis aplinka. Darnus vystymasis yra stiprios, sveikos ir teisingos visuomenės užtikrinimas. Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijoje išreikštas siekis būti kuo geresnės sveikatos yra  kaip viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių. Tai reiškia reagavimą į visų žmonių poreikius dabartinėse ir būsimose bendruomenėse, asmens gerovės puoselėjimą ir gyvenimo kokybės gerinimą, socialinę santalką bei lygių galimybių kūrimą.

Saugant ir gerinant aplinką vertinama ir saugoma gamtos įvairovė; tausojami gamtos ištekliai; aplinkos tarša nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai; mažinamas atliekų kiekis, jos perdirbamos ir pakartotinai panaudojamos.

Tačiau gamtos išteklių išeikvojimas ir neigiamas aplinkos nykimo poveikis, sausros, žemės būklės blogėjimas, gėlo vandens stygius ir biologinės įvairovės praradimas papildo ir pablogina iššūkių, su kuriais susiduria žmonija, sąrašą. Vienas iš jų – klimato kaita – didžiausias mūsų laikų iššūkių ir neigiamas jos poveikis kenkia visų šalių gebėjimui pasiekti darnų vystymąsi.

Klimato kaita ir sveikata – naujas išbandymas.

Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Klimato kaitos padariniai: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.

Pasaulinį atšilimą sąlygoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, todėl karščio bangų intensyvumas ir dažnis nuolat didėja visame pasaulyje. Klimato kaita veikia aplinką ir gali neigiamai paveikti visuomenės sveikatą, nes keičiasi vandens ir oro sąlygos, oro ir maisto kokybė, žmonių pragyvenimo šaltiniai, infrastruktūra.

Klimato pokyčiai yra grėsmė visuomenės sveikatai, saugumui ir išlikimui. Ši grėsmė pasireiškia per didelius temperatūros pasikeitimus; klimato poveikį derliui ir su tuo susijusį maisto trūkumą ir jo pabrangimą; gėlo vandens stygių ar jo taršą; infekcines ligas; konfliktus, destabilizuojančius politinę sistemą; gyvenamosios vietos pakeitimą; sukeliantį socialinius pokyčius ir visuomenės nepasitenkinimą. Klimato kaita gali padidinti ligų pavojų, gali paūmėti esamos sveikatos problemos. Dar labiau nuo kintančių klimatinių sąlygų kenčia socialiai jautrios žmonių grupės: vaikai, pagyvenę žmonės, turintys negalią bei gyvenantys blogomis gyvenimo sąlygomis ar skurdžiuose ir nualintuose regionuose.

Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija yra pagrindinis tarptautinis ir tarpvyriausybinis forumas deryboms dėl pasaulinio atsako į klimato kaitą. Visuotinis klimato kaitos pobūdis reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo plačiausiu įmanomu mastu, siekiant paspartinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo pasauliniu lygiu mažinimą ir išspręsti prisitaikymo prie neigiamo klimato kaitos poveikio klausimą.

Būtina imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu:

  • Neleisti vidutinei pasaulinei temperatūrai pakilti daugiau nei 2 °C .
  • Stiprinti visose šalyse atsparumą su klimatu susijusiems pavojams ir gaivalinėms nelaimėms bei gebėjimą prisitaikyti prie jų padarinių.
  • Įtraukti klimato kaitos priemones į nacionalinę politiką, strategijas ir planavimą.
  • Gerinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse.
  • Skatinti veiksmingo planavimo ir valdymo gebėjimų, susijusių su klimato kaita, stiprinimo mechanizmus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse.
  • iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %  palyginus su 1990 metų lygiu, o iki 2050 metų pasiekti neutralų šių kiekių poveikį klimatui. Nulinis grynojo išmetamųjų teršalų kiekio balansas būtų naudingas žmonėms ir aplinkai, taip pat dėl jo būtų apribotas visuotinis atšilimas.

Atsižvelgiant į Baltijos šalių kontekstą Lietuva yra 60-oji mažiausiai klimato kaitos pažeidžiama šalis ir 25-oji valstybė pagal pasirengimą visuotiniam klimato atšilimui.

Naudota literatūra:

Naudota literatūra:
1. (https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva/jt-darbotvarke-2030-darnaus-vystymosi-tikslai-ir-kiti-tarptautiniai-susitarimai);
2.(http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/05/darnus-vystymasis-ir-planavimas-Lietuvoje_esama-situacija.pdf)
3. (https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16872/9789955195191.pdf?sequence=1)