Senstant žmonijos populiacijai, sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet didėja. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų, nuo jo miršta maždaug 9 milijonai gyventojų. Prognozuojama, kad 2040-aisiais naujų vėžio atvejų padaugės 63,4 proc., onkologiniai susirgimai aplenks netgi kardiovaskulines ligas ir taps pagrindine mirties priežastimi.
Pasak prof. E. Juozaitytės, Europoje kasmet diagnozuojama apie 4 milijonai naujų vėžio atvejų, miršta maždaug 2 milijonai žmonių. Dažniausiai nustatomos krūties, storosios žarnos, plaučių ir prostatos onkologinės ligos.
Sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat auga. Mūsų šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, t. y. 576,5 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. O vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų.
Todėl, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė sako, kad minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams. Profesorė taip pat pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.
Onkologinių ligų spektras yra labai platus. Mūsų visuomenės populiacijai pamažu kyla grėsmė, nes vis dažniau onkologinės ligos yra nustatomos jauniems žmonėms. Ypač tokios ligos kaip sarkomos, smegenų navikai ir onkohematologinės ligos. Deja, jų atsiradimo priežastys kol kas neaiškios.
Mokslininkai nagrinėja genetinius aspektus, taip pat atkreipia dėmesį į vėžio rizikos veiksnius. Mūsų visų pagrindinis uždavinys yra stengtis mažinti rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimą, stiprinti sveikatą tinkama mityba, aktyviu gyvenimo būdu, gerinti visuomenės sveikatos raštingumą ir stiprinti mokslo plėtrą vėžio prevencijos srityje.
Europos Komisija paskelbė kovos su vėžiu planą, kurio pagrindinis tikslas – investuoti į naujas technologijas, mokslinius tyrimus, siekiant spartesnės pažangos pacientų gydymo srityje. Inicijuojama daug mokslinių projektų, skirtų vėžiui pažinti ir jo vystymuisi suprasti.
Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo 2023–2025 metais priemonių plane numatyta plėtoti profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas, ugdyti informuotą ir sveiką visuomenę, gerinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų organizavimą bei įgyvendinimą. Tačiau, pasak prof. E. Juozaitytės, tikslinės visuomenės grupės dalyvavimas atrankinėse patikros programose dar labai atsilieka nuo ES vidurkio.
Profesorė apgailestauja, kad nors ir apie prevencines programas visuomenė nuolat informuojama, aktyviai šiuo klausimu dirba šeimos gydytojai, tačiau žmonių dalyvavimas jose yra nepakankamas, nors šios paslaugos yra visiškai kompensuojamos. Tai labai blogai, nes daugybė anksti diagnozuotų onkologinių ligų yra puikiai gydomos ir pacientai turi galimybę pasveikti.
Todėl dar kartą norime priminti ir Trakų rajono gyventojams, kurie, pagal turimus statistinius duomenis, vengia dalyvauti prevencinėse programose, kad Lietuvoje šiuo metu yra vykdomos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio atrankinės patikros programos.
Krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50–69 metų (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims. 25–34 metų (imtinai) moterims kas trejus metus gali būti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimai, o 35–59 metų moterims – didelės rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei šis testas yra teigiamas, kas penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skysčio pagrindu.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa apima 50–74 metų (imtinai) gyventojus. Tikrintis siūloma kas dvejus metus.
Prostatos vėžio prevencinė programa apima 50–69 metų (imtinai) ir 45-erių vyrus, jeigu jų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus rekomenduojami kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno.
Tad, jeigu pajuntate kokius nors neaiškius simptomus ir imate nerimauti dėl savo sveikatos būklės, reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Trakų visuomenės sveikatos biuro informacija
