Lietuvoje gyventojų dalyvavimas krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio prevencijos programose išlieka nepakankamas, nepaisant finansavimo iš PSDF ir asmeninių kvietimų. Nors programos atitinka standartus, aktyvumas galėtų būti didesnis, o svarbiausia priemone dalyvavimui skatinti išlieka šeimos gydytojo rekomendacija.
Tinkamai organizuotos gyventojų patikrinimo programos gali būti labai veiksmingos mažinant mirtingumą nuo krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Analizuojant profilaktinių (prevencinių) programų vykdymą Lietuvoje, viešai prieinamos informacijos yra pakankamai daug. Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja.
Gyventojams – 5 nemokamos galimybės išvengti mirtinų ligų
Ligonių kasų išplatintame pranešime žiniasklaidai primenama, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
„Vis dar gajus požiūris, kad tikrintis verta tik pajutus simptomus, yra klaidingas – ankstyvosiose ligos stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių požymių. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir pasinaudoti galimybe pasitikrinti net ir jaučiantis gerai. Reguliari patikra leidžia ne tik sumažinti sudėtingo gydymo riziką, jei jo prireiks, bet ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Prevencija prasideda nuo atsakingo sprendimo rūpintis savo sveikata šiandien“, – sako Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja.
Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2026 m. vienas iš prioritetų yra tikslinės populiacijos dalis %, per 2 metus dalyvavusi krūties vėžio programoje; tikslinės populiacijos dalis %, per 3 metus dalyvavusi gimdos kaklelio programoje; tikslinės populiacijos dalis %, per 2 metus dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje.
Per 2020 – 2024 m. laikotarpį užfiksuota, kad Trakų r. savivaldybės gyventojų dalis, per 2 metus dalyvavusi krūties vėžio programoje, žymiai mažesnė nei visoje Lietuvoje. Mažiausiai Trakų r. sav. dalyvavusių programoje registruota 2021 m., daugiausiai – 2024 m. (1 pav.)
1 paveikslas. Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų tikslinės populiacijos dalis %, per 2 metus dalyvavusi krūties vėžio programoje.
Per 2020 – 2024 m. laikotarpį užfiksuota, kad Trakų r. savivaldybės gyventojų dalis, per 2 metus dalyvavusi krūties vėžio programoje, žymiai mažesnė nei visoje Lietuvoje. Mažiausiai Trakų r. sav. dalyvavusių programoje registruota 2021 m., daugiausiai – 2024 m. (1 pav.)
2 paveikslas. Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo krūties vėžio pagal metus 100 000 gyv.
Lyginant Trakų raj. ir Lietuvos gyventojų mirtingumą nuo krūties vėžio, matome, kad 2020, 2022 ir 2024 metų Trakų r, savivaldybės mirtingumo rodiklis didesnis nei visoje šalyje (2 pav.)Trakų r. savivaldybės gyventojų tikslinės populiacijos dalis %, per 3 metus dalyvavusi gimdos kaklelio programoje, 2020 – 2024 m. buvo mažesnė nei visoje Lietuvoje. Nuo 2021 m. rodiklio reikšmė didėja kaip ir visoje šalyje (3 pav.)
3 paveikslas. Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų tikslinės populiacijos dalis %, per 3 metus dalyvavusi gimdos kaklelio programoje.
Trakų r. savivaldybės gyventojų tikslinės populiacijos dalis %, per 3 metus dalyvavusi gimdos kaklelio programoje, 2020 – 2024 m. buvo mažesnė nei visoje Lietuvoje. Nuo 2021 m. rodiklio reikšmė didėja kaip ir visoje šalyje (3 pav.)
4 paveikslas. Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio pagal metus 100 000 gyv.
Trakų r. savivaldybės mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklis per 2020 – 2024 m. laikotarpį tik 2023 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje. Nuo 2023 m. stebima mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklio tendencija mažėti (4 pav.)
5 paveikslas. Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų tikslinės populiacijos dalis %, per 2 metus dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje.
Lyginant Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų tikslinės populiacijos dalis %, per 2 metus dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje, galime teigti, kad per 2020 – 2024 m. laikotarpį Trakų r. savivaldybėje dalyvavimas prevencijos programoje mažesnis nei Lietuvoje ( 5 pav.)
6 paveikslas. Lietuvos ir Trakų r. savivaldybės gyventojų mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio pagal metus 100 000 gyv.
Per 2020 – 2024 m. laikotarpį 2020 m. fiksuojamas didžiausias mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio Trakų r. savivaldybėje, 2023 m. – mažiausias. 2021 – 2024 m. šio rodiklio reikšmė mažesnė nei Lietuvoje ( 6 pav.)
7 paveikslas. Trakų r. savivaldybės gyventojų populiacijos dalis %, dalyvavusios prevencijos programose 2024 m.
2024 m. duomenimis didžiausia dalis Trakų r. savivaldybės gyventojų sudaro dalyvavimas Gimd prevencijos programoje (7 pav.)
8 paveikslas. Trakų r. savivaldybės gyventojų dalis, mirusiųjų nuo piktybinių navikų pagal navikų rūšį 2024 m. 100 000 gyv.
Lyginant Trakų r. savivaldybės 2024 m. gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų, galima teigti, kad dažniausia gyventojų mirties priežastis – mirtingumas nuo krūties vėžio (4 asm.), 2024 m. nuo storosios žarnos vėžio mirė 2 gyv., nuo gimdos kaklelio vėžio – 2 mot. (8 pav.)
„Vis dėlto tenka pripažinti, kad kol kas profilaktinės programos Lietuvoje dar nepasiekia laukiamo efektyvumo. Pavyzdžiui, dėl gimdos kaklelio ir prostatos vėžio prevenciškai pasitikrina tik kas penktas tikslinei grupei priskirtas asmuo, dėl krūties ir storosios žarnos vėžio – kas ketvirtas. Aktyviau tikrinamasi tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šia programa pasinaudoja beveik kas antras tikslinio amžiaus šalies gyventojas. Todėl norime paraginti žmones labiau rūpintis savo sveikata ir periodiškai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis paskirs atlikti prevencijos programose numatytus ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamus tyrimus“, – kviečia Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovė Dalia Miniauskienė.
Šaltiniai: Valstybinė ligonių kasa, VSS IS
Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro stebėsenos ataskaita