Kineziterapijos svarba reabilitacijoje: kelias į visavertį gyvenimą

Pradinė medicininė reabilitacija skiriama, kai atsiranda sutrikimų ūmiu ar poūmiu ligos periodu arba paūmėjus lėtinei ligai, kai ribojami normalūs, įprasti žmogaus veiksmai. Kai taip nutinka ir yra požymių, kad sveikatą galima susigrąžinti reabilitacijos procedūromis, siekdamas mažinti ligos komplikacijų riziką ir aktyvinti žmogaus kūno funkcijas, ambulatorinio gydymo metu šeimos gydytojas išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai gauti. Į konsultaciją būtina užsiregistruoti per 60 dienų.

Vieno pradinės reabilitacijos gydymo epizodo metu gali būti skiriama iki 25 procedūrų – kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, gydomojo masažo, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Iš jų bent 10 turi būti atliekama individualiai.

Norint geresnio gydymo rezultato, pacientai turėtų atlikti visas paskirtas pradinės reabilitacijos procedūras. Pacientų dalyvavimas reabilitacijos procese, noras gydymo įstaigoje įgytas žinias ir praktinius įgūdžius panaudoti namuose padeda kur kas greičiau susigrąžinti sveikatą. Prie to labai prisideda kineziterapija.

Kaip teigia Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro kineziterapeutė Joana Kruopienė, kineziterapija ir pradinės, ir ambulatorinės reabilitacijos metu yra labai svarbus gydymo metodas. Ši procedūra kartu su kitomis garantuoja ilgalaikį rezultatą. Kineziterapija lavina taisyklingą laikyseną, pusiausvyrą ir koordinaciją, ištempiami sutrumpėję audiniai, stiprinami pailgėję ir nusilpę raumenys, didinama judesių amplitudė, gerinamas judėjimas, treniruojama ištvermė, aktyvinama kraujotaka, mažinamas skausmas, suteikiama teigiamų emocijų.

Nors dažnai pacientai galvoja, kad po pradinės reabilitacijos būtinai turi būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, tačiau ambulatorinės reabilitacijos poreikį nustato FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę po pradinės reabilitacijos.

Ambulatorinė reabilitacija apima jau platesnį ratą priemonių – atsiranda ir psichologo, ir socialinio darbuotojo konsultacijos. Jei reikia, pacientui gali būti parenkamos įvairios ortopedinės ar kitos techninės priemonės. Tačiau sudėtingesniais atvejais – po sunkių ligų, traumų – gali būti skiriama stacionarinė reabilitacija.

Dėl tos pačios ligos suaugusiems žmonėms gali būti skiriamas vienas PSDF lėšomis apmokamas ambulatorinės ir (ar) stacionarinės reabilitacijos kursas per vienerius kalendorinius metus, vaikams – ir kelis kartus tais pačiais metais. Pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems dėl tos pačios ligos gali būti skiriamos 2 kartus per metus.

Svarbu žinoti, kad pacientas turi teisę reabilitacijos įstaigą pasirinkti pats. Jei pacientas pageidauja ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gauti sanatorijoje, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos jam nebus kompensuojamos.