Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Tais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną. Šiemet yra 30-ies metų jubiliejus.

Pirmasis šios ligos atvejis  buvo užregistruotas 1981-aisiais metais. Iki šio laiko vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir prailginti gyvenimą.

Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja. Nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai pasaulyje jau mirė beveik 40 milijonų vyrų, moterų ir net vaikų.

Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo (pasikeitė, prisitaikė prie kitokių sąlygų) ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV.

Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo, gripo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.

Pirmiausia dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais: jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2k. per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; kai naktimis gausiai prakaituojama; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.

ŽIV užsikrečiama trimis būdais: per kraują, lytiniu būdu ir per motinos pieną. Užsikrėtimo tikimybė lytiškai yra nuo 1 iki 10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Taip pat labai nemaža tikimybė užsikrėsti analinio akto metu.

Didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per užkrėstą kraują. Todėl, perpilant kraują, būtina jį kruopščiai patikrinti, tačiau, jei donoras užsikrėtė neseniai, dėl inkubacinio – slapto ligos  periodo viruso kraujyje galima ir nepastebėti. Tokiu atveju antikūnai vis tiek patenka į kraują, ir po kurio laiko žmogus tampa ŽIV nešiotojas. Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti yra per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi naudodami „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje. Lietuvoje tokia šviečiamąja veikla užsiima Lietuvos AIDS centras ne vien tik leisdamas žurnalą „Saugok sveikatą“, bet ir dalindamas švirkštus narkomanams, prezervatyvus prostitutėms. Taip pat juos nuolatos konsultuoja ir tiria sveikatą. AIDS centras taip pat padeda ir jau infekuotiems žmonėms kovoti su negalia ir socialine atskirtimi.  Šios dienos simbolis – raudonas kaspinėlis, kuris segimas norint pagerbti mirusius nuo AIDS. Niekada neužmirškime, kad kiekvienas iš mūsų gali susirgti šia baisia liga.

Trakų VSB informacija