Pogimdyvinė depresija yra labai aktuali šeimos ir visuomenės problema, kadangi ši liga diagnozuojama 1 iš 7 moterų, taip pat gali susirgti ir vyrai. Simptomai prasideda arba po gimdymo arba nėštumo metu, arba prieš nėštumą. Dalis sergančių papildomai turi nerimo sutrikimą, bipolinį sutrikimą, minčių apie savęs žalojimą, psichozę.
Kas vyksta organizme? Po gimdymo pirmas savaites ar mėnesius moters organizme, ypač smegenyse, vyksta pokyčiai dėl kurių ji tampa emociškai jautri ir priklausoma nuo vaiko. Šie pokyčiai siejami su nėštumo ir gimdymo metu išskiriamu hormonu oksitocinu, kuris sukelia norą būti su vaiku ir atliepti į jo poreikius. Tačiau, 4-6 sav. po gimdymo 80 proc. moterų yra emociškai sunku, kadangi mažėja progesterono ir estrogeno hormonų, moteris tampa melanchološka. Tai trunka apie dvi savaites ir liūdesys daugumai praeina, nepereina į beviltiškumą. Jeigu liūdesio bangos užtrunka, moteris gali susirgti depresija.
Kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją? Pirmieji depresijos ženklai gali prasidėti nėštumo metu, pavyzdžiui, baimė gimdyti, nerimas dėl vaiko, neigiamas mąstymas, žema savivertė, santykių problemos, stresas. Moteris gali patirti panikos atakas, kurių nesupranta, lankosi pas gydytojus, sako, kad su vaiku kažkas negerai, tačiau gydytojai nieko neranda nei vaikui, nei mamai, paaiškėja, kad tai panikos atakos, reikalinga ilga psichoterapija. Taigi, daugiau kaip trečdaliui moterų depresiją galima stebėti jau nėštumo metu, tik jos nesikreipia ir negauna pagalbos. Aplinkiniai ir šeimos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad moteris dažnai eina pas gydytojus ir yra padidėjęs jos nesaugumo jausmas.
Dažnai moteris sako, kad labai bijo gimdymo, o paaiškėja, kad ne gimdymo bijo, o jau dabar jai blogai. Depresiškumą išduoda ambivalentiškumas, vienos mamos yra pasyvios, nekontaktiškos, kitos labai greitai kalba. Vienos visiškai nesiruošia vaikelio gimimui, kitos lanko visus kursus ir skaito visas knygas apie vaikelio gimimą. Taip pat neigiamas mąstymo stilius gali rodyti, kad mama sunkiau susitvarkys su iššūkiais.
Depresijai būdinga pykčio priepuoliai, įkyrios mintys, moteris gali sakyti, kad bijo peilio, o pasirodo jai depresija. Depresyvi mama nuolatos mato, kad vaikui negali duoti ko jam reikia, nori susiimti ir būti gera mama, yra nuolatinė pastanga atliepti vaiko poreikius ir kaltė, kad negali juo pasirūpinti, nes nėra jėgų. Mama gali metus laiko neišeiti iš namų ir galvoti, kad tai yra normalu, ji sako, kad nesusitvarko su vaiko priežiūra. Viduj ji jaučiasi bloga mama.
Jei moteris anksčiau yra patyrusi persileidimą, tai atvejis reikalauja didesnės psichologinės priežiūros. Ankstukai irgi yra mamos ir vaiko santykį apsunkinanti tema. Moterims, kurios turėjo seksualinę traumą, gimdymas gali būti kaip trauma.
Kiti ženklai, kad moteriai reikia pagalbos yra tai, kad ji gali vengti tam tikrų temų, arba kalbėti išskirtinai apie nusiskundimus, matosi rankų drebėjimas, įtampa. Moteris taip pat gali turėti potrauminio streso sindromą, tuomet ji pasakoja tik įvykius, faktus, arba neprisimena kaip gimdymas praėjo. Reikia klausti ką ji išgyveno, ką jai tai reiškia. Depresija labai sutrikdo santykį su vaiku, gali neimti vaiko į rankas, galvoja, kad nėra motiniško instinkto, bet jei kreipiasi į specialistą, paaiškėja, kad gimdymas buvo labai sudėtingas, ir yra atstūmimo reakcija tam vaikui.
Vyrų depresija. Reikia kalbėti ne tik apie moterų depresiją po gimdymo, nes serga ir vyrai. Vyro santykis su vaiku vystosi per laiką. Žinoma, su mama vaikas daug greičiau nusiramina, vyrui ne taip gerai sekasi, vyras nebėra taip įsitraukęs emociškai, mama dėl to kenčia, galvoja, kad negali vaiko palikti su tėčiu, jis kažką ne taip daro. Iš to nerimo norisi sukontroliuoti vyro santykį su vaiku. Tie vyrai, kurie atitraukiami nuo santykio su vaiku, labiau linkę turėti depresiją po kūdikio gimimo, ir tai yra iš dalies dėl mamos kaltės, kuri stumteli vyrą į šoną. Esant vyro depresijai, sutuoktiniai gali pradėti pyktis, bet dažniausiai emociniai sunkumai vyrams pasireiškia per priklausomybes, jie pradeda vartoti alkoholį, tampa darboholikai ir užtruka darbe, arba sėdi prie telefono ir žaidžia.
Kaip padėti? Depresija diagnozuojama iki metų po gimdymo. Intensyvumas kitoks negu kitos depresijos atvejais. Kreiptis į specialistą reikėtų jeigu prislėgta emocinė būsena tęsiasi daugiau nei dvi savaites. Depresijai po gimdymo būdinga didžiulė kaltė, beviltiškumas, kurįų pati gimdyvė gali ir neatpažinti, bet aplinkiniai ar šeimos gydytojas iš šono gali pastebėti.
Didesnė tikimybė, kad pogimdyvinis laikotarpis praeis ramiau, jeigu moteris pasiruoš motinystei. Taip pat mėnesį laiko po gimdymo reikėtų atsirinkti žmones, kurie ateis į svečius, taip išvengti nemalonių komentarų ar klausimų. Būna moterų, kurios dėl savo nerimo nepasitiki jog vaiko tėtis gali prižiūrėti vaiką, ir tada visą savo laiką skiria pati kūdikio priežiūrai, nepailsi. Svarbu, kad ne tik kūdikio tėtis padėtų, bet ir kiti žmonės, į kuriuos moteris gali atsiremti. Pavyzdžiui, saugu kai gimdyme dalyvauja mama, patikima draugė ar dula, nes gydytojai neturi galimybės visą laiką būti šalia.
Kaip minėta, pogidyviniam laikotarpiui būdinga sujautrinta psichika, todėl mamoms reikalinga greita pagalba. Padėti gali įvairios mamų grupės. Depresiją po gimdymo nulemia ir socialiniai santykiai su kitomis moterimis, todėl bendravimas gali būti kaip pagalba. Dažnai moteris, patirianti depresiją, atsitraukia nuo socialinių santykių ir nėra lengva jai padėti, apribota tokiu atveju ir psichologinė pagalba. Gerai būtų moteriai eiti į kūno terapijas, masažus, baseiną, kūno judesio terapija. Paprastai mama turi ir draugių, ir vyrą, kurie gali padėti, pasaugoti vaiką kol ji valandėlę pailsės, tik ją reikia padrąsinti, kad ji gali turėti ir savo norų, ir poreikių, bei gali juos tenkinti, o ne užslopinti. Tai aplinkinių pareiga, nes depresija serganti moteris pati neskambins artimiems ir neprašys pagalbos. Dėl individualios arba grupinės psichologinės pagalbos galima kreiptis į Trakų rajono visuomenės sveikatos biuro psichologę Irmą Sabonytę, tel. 8 611 43841, el.p. irma@trakuvsb.lt
Trakų visuomenės sveikatos biuro informacija.